dream dream dream...ON!!!!

Man patinka, mano naujas kombinezonas, (su juo jaučiuosi tarsi kengūra ir taip faina :>> )
Man patinka, mano John Lenoniški akiniai ( pro juos pasaulis čystai, rožinis :>>)
Man patinka Dėdė Algis, jo kamurkyte atsiduodanti dailės kambarėliu (nes ten kaip ir remontas kvapai panašūs ir panašiai maloni :>> )
Man patinka, mano naujas užsivedimas ant pyragų kepimo (kolkas dar ne kokia aš kulinarė šioj sritį, bet...pažadu, aš tobulėsiu!!! :>>)
Man patinka, mano mamūkas kai neparodo mano nuodėmių, o tiesiog paprašo nevesti kitų iš kelio :D (ne visada žinoma, bet tais kai kuriais tarpais ji man patinka :>>)

..bet
Man nepatinka, kad kompas neleidžia įkelti į blogą nuotraukų :/
Man nepatinka,kai griūna planai (tada tenka vlė grįšti prie savo ekspronto)
Man nepatinka, kad daugėja faktų kas man nepatinka...

:XX

nu bled!!

Argi taip sunku skirti į dieną man, savo brangaus 1min. laiko...Negi čia yra daug? Juk, taip man to dėmesio trūksta, o dar čia...aš juk nieko nereikalauju, bet tikrai laaabai džiaugčiausi gavusi tiek dėmesio... Ai, velniop, iš kitų gaunu daugiau ir geresnio, jei vertinant pagal kokybę ir kiekybę, visi geriausi, tik ne tu :)))

DUNGST

Na, ką gi baigias atostogos, tuo pačiu ir drugeliai po truputį rimsta, gal ir išskris visai...ir nieko nuostabaus.Nes man dabar kartais dažniau liūdna nei visada, dažniau noris eiti į lauką, pasivaikščiot po taip seniau mėgtus bėgius (vis vien jais niekas dabar nevažinėja-nepavojinga) vėl muzikinę mintį pradeda ir užbaigia dpoezija arba šiaip kokia brutal rami music...kaip galima pavadinti blogi vaikų emo laikai šią akimirką...
O blogai yra kai man pasidaro graži styginių ir saxo muzika, noras kurti, noras tvarkytis, ir nenoras ką nors matyti savo erdvėje...
Jaučiu vis dar giliai giliai, už visų jausmų, džiaugsmų, liūdesių, norų, siekių svajonių, miegantį pyktį...Ir jis vis kaskart, stipriai nelaiku išsiveržia..TU man padedi kartais pasimiršti kai kalbant apie tikrus rimtus dalykus imi man aiškint, kad nusišneki ir prasidėjo nesamonė,so visi mūsų juokai ir bajeriai-tas visas šūdo malimas, yra pastovaus mūsų bendravimo palaikymas, ir man tas labai padeda, mano vakariniai naktiniai tauškalai, su psichologinės iškrovos gaidelėmis virtualioje erdvėje
Dar man patinka ramumos vaizdas stebint miško ir šiaip nematytus čia pat esamus vaizdus, kaip tai banaliai nuostabu


..per dau pilna, norų...
bėgti rėkti šaukti skristi šliaužti piešti groti klausyti matyti daryti girdėti užuosti paimti nunešti suprasti...norėti

SPROGTI..liūdėti

o aš, šiandien galėjau tau šypsotis, vėl apkabint, ir tik klausyti tavęs (kaip visada) gal kartais tik girdėti, pati nešnekėti ir jausti, kad gera tiesiog būti kartu.Žinau aš ir rytoj tai galėsiu...poryt irgi...užporyt, na ir dar visą savaitę, visą mėnesį, galbūt metus, o ne! gal ir ne...tai gali juk ir išblėst, juk jau pradėjau jaust kaip drugeliai vienas po kito palieka mane, jau ėmiau tave kaltint dėl to...o nereikėtų

grimsti grimsti, ir vėl keltis- nepatinka, bet reikia, nes tiesiog taip yra

DUNGST!!!

vintage

viduje jaučiu visišką ramybę, nesakau, kad jaučiuos gerai, kad esu laiminga, bet dabar manyje yra vidinė ramybė. O man to taip reikėjo. ir tikrai tos kelios iškrovos dienos, kuomet apsoliučiai apie ničnieką nemasščiau...
Dabar esu pasiruošusi, turiu daug noru, gal kiek mažiau ryžto ir valios, bet aš prižadu stengtis, dėl savo svajonės ir dėl kitų, dabar tai yra mano gyvenimo tikslas :)
Turėjau tikrai turiningą ir visko kupiną vasarą, tikiuos jinai taip ir užsibaigs su šiuo paskutiniuoju mėnesiuku:)

Su džiaugsmo trupinėliais, mintimis apie šeimą ir draugus, keliuoju aš mokslo taku...ačiū, iki ir sėkmės man, stengiantis :))

ŠLUMŠT

...šiltos vasaros naktys, gaivus vėjelis, žolės drėgmė ir tylos muzika... Aš žinau, o ir tu žinai, kad nesu aš kūrybinga rašymui, bet taip pat tu žinai kaip aš mėgstu laiškus..rašyti, skaityti, gauti, siųsti...Truputį liūdna. Ne dėl to, kad šis laiškas neturi adresato, liūdna, kad jis ne ant popieriaus ne ranka rašytas..Bet juk kartais taip lengviau..gal..Dedu daug daugtaškių, ir tu žinai kodėl, tu žinai kas galėtų ir turėtų būti jų vietose..taip, taip,taip! tu teisus, nieko neturėtų būti! taip ir turi likti..nes dabar tas niekas tapo prasmingas ir malonus, kaip ir nieko neveikimas..Hum, mano sesė yra pasakius tikrai labai gerus žodžius...sunku man atsiminti kaip sakė tiksliai, bet esmė tokia, kad "kam bendrauti ir draugauti su žmonėmis su kuriais nėra apie ką kalbėti? -o,aš? mes juk dažnai nekalbam.. -o, man gerai su tavim ir nekalbant..." awww..pajutau, kad mano tikrieji draugai yra tie draugai su kuriais man gerai ir nekalbant.
Dabar gyvenu svajonėmis.Svajonės yra gerai, man jos patinka, sukuria tokį dielį ir labai labai spalvotą burbulą, tarsi naują pasaulį, be pykčio,liūdesio ir tik su geromis emocijomis.Mėgstu ten pabėgti:miegant, važiuojant autobusu,sėdint prie kompiuterio, ar tiesiog žiūrint tau į akis ir norint stipriai stipriai apkabinti, ir norint paleisti tik dėl to, kad galėčiau vėl ir vėl tave apkabinti :)
Bjaurus tas įprotis noras apkabinti tave...nes tu kartais neturi tam laiko,turbūt tai tas metas kai miegi, nelabai patogu apkabint miegantįjį..tikrai nelabai patogu...Dar vienas blogas įprotis (šitas bemaž blogiausias) lakuotis nagus likus 15min iki autobuso
..ach, prisiminiau, labai skaudų dalyką...
tragiškai liūdna ir graudu dėl to pasidarė..
ne!!nereikia pergyventi! reikia ištaisyti šią klaidą...
AŠ DAR NIEKADA NEMAČIAU SAULĖTEKIO!!!!

ŠLUMŠT... (dabar žvaigždė..tik žvaigždė)

Bubumka :)

Netyčiom prisiminiau vieną matytą vaizdelį...
Ėjo berniukas ir mergaitė į parduotuvę... Berniukui kažkur 10m , mergaitei gal kiek mažiau kokie 8m (spėju) Maždaug tas vaikų laikotarpis kai jie neberodo mums gražių draugystės, meilės ir kitokių jausmų raiškos pavyzdžių, o nelemtai šaiposi iš aplinkinių kitų vaikų... Pabandysiu atkurti jų dialogą...
B. -o tavęs palaukti?
M.-nereikia!!!
(berniukas palaukė mergaitės. o ji atsinešė didelį krepšį stipriai suspaustą mažoj rankutėje, kažko pilną)
B.-duok, panešiu?
M.-ne,neduosiu, tu pažiūrėsi!
B.-nežiūrėsiu...prižadu.. (jau tarsi nusibaudęs pasakė, berniukas)
(toliau eidami, šnekučiavosi apie kažką kito, kiek toliau nuėjus jiems kai jau nebegirdėjau jų pokalbio, pamačiau, kaip mergaitė davė berniukui panešti savo krepšį ir abu susikibę nuėjo tolyn..)
Abu veikėjus puikiai žinau...Buvau tikrai stipriai nustebinta tokiu vaizdu Ežerėlyje...Tada pamaniau, kad galit ir jūs visi kvailiai ir draugai nesistebėt dėl manęs :>>

"Raudonojo arklio vasara" ...

tos kelios dienos nuo ketvirtadienio, buvo tokios pat tragiškai geros, koks dabar yra tragiškas karštis!
Spėjau viską, ir padirbt, ir patūsint, ir nueit į pasimatymą, ir nuvažiuot į vilnių pas ROCKĄ, o svarbiausia dėkui dievui, kad spėjau grįžti namo!!! :DDD
ŠEŠTADIENIO VAKARE TURĖJAU:
1 puikias naujas stygas iš Vilniaus
2tuščią butelį "arkliukų"
3kojas kaip po bulvekasio juodas ir su beprotišku skausmu (matyt, ne pati idealiausia mintis vaikščioti basomis po Vilniaus centrą..)
4knygą "raudonojo arklio vasara"
5neblestančią vidinę šypseną
6tris savaites laukimo
7naują taize ženkliuką
8naują diržą Red Hotiškam tiuningavimui
9tuščias sąskaitas telefone ir kortelėje
10pykti ant vėluojančių traukinių
...ir dar tiek tiek visko...žodžiu buvo:katiniškai-freaky styliškai...BUVO GERAI!!! ir tai dar nesibaigė :*

my 2010 summer...

Nesuprantu kaip aš galiu šitaip žiauriai nemėgti vasaros, juk būtent šiuo metų laiku man vyksta tiek nuostabių dalykų... pavardinsiu, kad galbūt šio pranešimo gale pakeisčiau nuomonę...

-Gavau skanią dozę knygų

-ryškių emocijų bangą su naktinių filmų gausa

- mano piešinių kalvė tik pildos, to niekada nespėdavau veikti per mokslo metus, o gal tiesiog nebuvo skraidančių mūzų :/

-nesamonės vis dar vyksta mano kambaryje, greitu metu turėsiu žalią sieną.Vieną nedidelę žalią sieną, tokią žalią kaip mano the pick of destiny :D

-iš to pykčio vasarai, pradėjau dirbti žiauriai achujienbitelnišką tašę-lagaminą (didelė jinai)

-nutraukiau stygą..vėl vasarinis pyktis man tik į naudą, pagaliau bus proga pasikeisti visas nes jau didžiąją dalį stygų išlupau, todėl dabar vargšė mano gitara "ROCKAs" dbar sėdi nuogas..sad.

-ai dar mano gyvenimė atsirado pora katinų :>> ir abudu grynai likimo siųsti, turbūt juos atsiminsiu visą gyvenimą (ar bent jau norėčiau atsiminti visą gyvenimą) nes tokie nesveikai malonūs ir dar labiau netikėti dalykai...nutinka man retai :) tai mycius Honda su tragiška istorija
ir šiaip kažkoks :D

-jau per šią vasarą spėjau sudalyvauti vienam festivalyje, pabūti delfinu, nueiti į porą pasimatymų, patirti kelis nuotykius, apsilankyti Jobanoj, pasidaryti nurautų stogų viešnagį su Vita pas mane..ir dar tiek visko ko iš tų malonių jausmų nesugebu šiuo metu atsiminti...
...-ak, kiek dar visko manęs laukia...

IŠVADA: vasara NUOSTABI...ne, nesugebu apsakyti kokia nuostabi. Jeigu sugebėjau nepasakyti nieko blogo, kas nuvyko per šį pusantro mėnesio vasaros...na, aš vis vien nerimastingai laukiu rudens, ir bandau toliau smagiai gyvent vasaroje :)

BEJE VIS DAR LAUKIU VASARIŠKŲ AR ŠIAIP PASIŪLYMŲ!!! :>

...katinai Katinai katinai...

Nanuose bruzdesys, manyje bruzdesys....
Viskas gyvena. Štai gitara apsinuogino, tikriausiai per mano prievartą...Po namus laksto likimo neštas katinas Honda... Ir apskritai mano gyvenimą persekioja katinaiKatinaikatinai...darbar tiesiog maloniai tingėti namie-lovoj yra katiniška, na gerai man taip tinka...katinaiKatinaikatinai akys keistos, bet man laaabai patinka. Tokios didelės ir keistos spalvos, dar katinaiKatinaikatinai labai švelnūs tai irgi man patinka...apskritai katinaiKatinaikatinai man PATINKA
...namie vėl atidariau nesamonių kalvę, perskaičiau 3knygas, prisivalgiau žemuogių, nemiegojau (ir vis dar nemiegu) NORIU Į VISAGINĄ, arba tegul VISAGINAS atvažiuoja pas mane, tiks ir taip.Dar radau savo speco mokytojo "Kigatrono" fotkę facebook'e, kur jis šypsosi... :X šokas :D
LAAAAABAI NEKENČIU VASAROS...nu ir ką man

:))

mūsų pagalbos akcija-Jurgiui :>>

Ketvirtadienio popietę praleidom gamtoj :). Nemuno saloj, buvo cool. Jurgiui reikėjo praskaidrint nuotaiką ir pakelti ūpą. Taigi manau, jog jo pasirinkimas šiam reikalui, pasikviesti mus buvo tikrai teisingas :).Vakar padėkojo man ne kartą, manau savo darbą atlikom puikiai, ir netgi galiu pasakyt, kad visos linksmumas buvo totaliai natūralus:)

XXXX....

Kiekvieną pavasarį aš vis pasitrumpinu plaukus (nes nieko įdomiau nesugalvoju) ir taip jau gal treti metai...Karts nuo karto vis užsimanau ilgų plaukų, bet et....
Pavasaris veikia, ir ypač stipriai. Iš pradžių dar maniau, kad visai ne, bet klydau.
Šiam pranešimui neturiu nuotraukos, tiesiog nesugalvojau kokia tiktų, todėl tik pridėsiu nuorodą iš Birštono fiestos. Mano draugų grupė "Love electro" .Į juos žiūrint nesimatė didelio malonumo savo veikla, bet mes užtatai žiauriai išsitaškėm :), suprantom, kad emo (helmis) irgi žmogus ir netgi labai fainas, todėl su Vita netgi davėm jam viena iš savo skirstymo skirsnių ( :DDD ) tai "simpatiškas" :>>... Linkėjimai tau Helmi, berniuk žydra maike ir palaikymu diskutuojant avataro tema!
http://www.youtube.com/watch?v=49Y5zfVZIb0

one way or another...

Myliu aš šita daiktą, turbūt čia vienas iš tų atvėjų, kad kuo labiau nekenčiu tuo labiau myliu... <3

Šiandien esu pakankamai pakylėtos nuotaikos, nes mano pastangos nenuėjo
veltui...Jaučiuos žiauriai pavargus ir dar labiau žiauriai laiminga...ar ne? nežinau kaip apibūdinti dabartinę savo būsena, bet kažkokia turbūt teigiama. Pastaruoju metu tiek visko įvyko. Na, tie įvykiai ir pokyčiai nebuvo akivaizdūs aplinkiniams ar dar kam, jie vyko mano mintyse kažkur ten vidaus užkaboriuose...O štai dabar tiesiog noriu pamiršti viską viską apie ką tą pusantros savaitės galvojau. Iš dalies netgi neturiu tokiam galvojimui laiko. Nes su savo projektu (vis dar nenoriu atskleisti pavadinimo) kuriam mintį kam nors pasirodyt ir daugiau nei Ernei ar keturiems kambario kampams...Kaip čia sakant pradėti išplaukinėti į platesnius vandenius iš šitos savo balos, juk kaip tik šiuo metu neturėtų būt labai sunku, nes Nemuns šitaip patvinęs tai gal kur ir išneš mumis jojo srovė, būtų cool. Taigi su tokiu pozityvu šią akimirką ir gyvenu, nežinau kas vyks už valandos...nors ne,žinau -grįš Vita.
Tai štai dievinu antradienio popietes...tada prasideda mano trumputės atostogos iki trečiadienio pietų...(sun)

:>>>

Kaip jums skaičius 53? Man jis atrodo pakankamai patrauklus ir didelis. Štai šiandien, šį saulėtą sekmadienį, eidama laisve, suskaičiavau 53 šypsenas... (nesišypsančių žmonių neskaičiavau, ne ta nuotaika) Buvo smagu, skaičiuoti.Skaičiuoti šypsenas, o ar jus nors vienas esate skaičiavę žmonių šypsenas? Jeigu ne, tikrai patarius pabandyt, jeigu nepasidarys nuo to geriau tai vis vien galite nesitikėti ir šalutinio blogo poveikio. Mane tai nuteikė-šypsotis, dėl to gavosi 54 šypsenos...ir gal ne man vienai taip, gal ir dar koks žmogelis eidamas skaičiavo šysenas, gal suskaičiavo jų daugiau nei aš, o gal tų žmogelių buvo daug ir tų šypsenų vis daugėjo ir daugėjo..Et, kad ir kaip ten bebūtų, keliu naujos arbatos puodelį "Trys kinai" už 53 suskaičiuotas šypsenas +1(mano) viso 54!!!!

ŠIŽO

Šitoj fotkėj, mes pozavom kaip "šizo" . Kaip galima pastebėti kiekvienas mano įrašas neapseina be iliustracijos, šis taip pat neišimtis. Manyčiau, kad čia tas atvėjis kai padarai, kažką nevalyvai pats nesuvokdamas dėl ko tai darai, tai taip ir šiam pranešimui pasirinkau šitą nuotrauką.

O ištikrųjų tai norėjau išsaugot prisiminimą, vakar vakaro, mūsų su kobra išgimdyto projekto. Aš to veikalo nepavadinčiau grupe...tai gali būt bet kas duetas, bendruomenė, sąnburis, bet kas, bet tik ne grupė :D todėl kolkas man geriausiai tai skamba apibūdinimas projektas! :)
Visad apie kažką tokio svajojau, ir va pagaliau mes pradėjom veikt! Veikiam neprofesionaliai ir to nesiekaim, tai darom tik dėl savo fainumo ir geros savijautos tai darant. Štai vakar pirmą kart viešai pasirodėm, buvo malonu, drėko rankos, raudo žandukai, šiek tiek pynės tekstas ir vietomis tiesingai nesidėliojo pirštai. Bet buvo tikrai smagu, kažkam ruoštis, o po to ir tai parodyt.Labai tikiuos ir labai stengsiuos, kad tai neužsibaigtų šiuo vienu darinių, į programą dar planuojama ateity įtraukti ir savo šižofreniškų minčių.
SĖKMĖS-MUMS!!!!

receptas

Mano puikios nuotaikos savaitei laiko receptas:

-1 darbo dienos vakaras linksmybių
-2 savaitgalio vakarai linksmybių
-5 didelės saujos mokymosi
-12 valandų papildomos muzikos pagrindų
-3 dideli valgomieji šaukštai nenubraukto melancholiškumo ir susimąstymo
-pusantros paros geros nuotaikos namie
Tada viską kruopščiai ir rūpestingai sumaišome, įdedame daug meilės (jos nebus per daug kaip bet kurio kito prieskonio), įberiame pagal skonį juoko, ir viską apibarstome teigiamom emocijom ir gerumu :)

P.S. Kaip pirmas TOKS blynas sakyčiau išėjo visai neblogas, gal šiek tiek viduj žalias, o kraštuose per daug apkepęs, bet skanauti galima, man patiko. Ruošiuos pakartoti, ir tikiuos, jog kaskart kartojant gausis vis kitoks ir vis geresnis variantas:)

in your head-zombie

JŪS aplinkiniai manyčiau to nepastebit, bet aš pati asmeniškai labai jaučiu pokyčius savo vidiniam pasaulyje, kurie įtakoja ir mano elgseną. Nežinau kiek tai gerai ar blogai,bet jaučiuosi kažkiek aprimus ir daugiau mastanti apie savo elgseną ir kalbamus žodžius. KOntroliuoju save, kolkas tuo džiaugiuosi, dabar šioks toks ramybės periodas (nors ir neilgas) manyčiau bus į naudą... :)

Kurčnebilių būrelis :DDD

Netikėtai bedūduojant mano kvailutei galvelėj užgimė mintis, tiksliau išplaukė prisiminimas iš to sekmadienio ir kitų dienų, kuomet kobra išgimdė posakį- "Kurčnebylių būrelis" .Man tai prisiminus daros labai juokinga, kobra irgi suprastų apie ką tai :D. Na,aš nesivarginsiu ir visiems kitiems apie tai pasakot, nes vis tiek nebus juokinga, nesudalyvavus pačioj situacijoj :). Pabaigai.. : kobra -ai tai ROCKO pusbrolis buvo tas kur nekalba.., tai išvis ten kažkoks kurčnebilių būrelis:DDDDD

Po sovietinė mokykla

Šįkart prabilsiu apie savo nuostabiąją, kaip mes su Kobra vadinam adaptuotųjų mokyklą :D Tai štai prisiminus sovietinius laikus kuomet visur: mokyklose darbovietėse, galbūt net ir tualetuose, būdavo tarsi dievo ikonos pakabinti Lenino portretai. Tai ir šičia, savo mokykloje kur daugiausiai praleidžiu laiko, kur ji man tapo artimesnė nei namai. Jaučiuos kaip sovietiniais laikais, visur ant tų vinių kur ankščiau kabėdavo Lenino veidelis dabar įžūliai į mus spokso dabartinis mūsų stabas J.Gruodis. Jau ko ko bet šitos asmenybės veido bet kokiu jo gyvenimo laikotarpiu nesumaišyčiau, nes jis per tą trumpą pusmetį taip stipriai įsiėdė į smegenis, jog tikrai nebesugebėčiau pamiršti šio vaizdo. Na, jei tokiu būdu yra gerbiamas šitas žmogus taip, tada gal ir sutinku, bet vis vien mano nuomone tia tikrai bent jau truputį perdėta.. :)

savanoriavimas

Štai šiandien jau antrą kartą kaip mudvi su kobra, su noru ėjom savanoriauti. Šiandien gaudėm geros širdies žmonės ir prašydami paramos dalinom carito žvakeles. Ir ką labiausiai pastebėjom, daugiausiai aukoja tie kurie neatrodo labai turtingi, o prabangesnės išvaizdos žmonės net nesugeba mandagiai atsisakyti, o tiesiog ignuoruoja arba grubiai ką nors atkerta. O kas keisčiausia aš visai buvau pamiršus apie kalėdas, ir tik dabar susivokiau, kad jau už savaitės.... atrodytų, kad tai geras darbas prieš kalėdas, bet deja gavos tiesiog taip todėl, kad kuo toliau tuo labiau aš imu suvokti, kaip vis dėlto aš nekenčiu savo gyvenimo.Dabar tikrai nuoširdžiai galiu pasakyti, jog nejaučiu gyvenimo džiaugsmo, na bent jau šiuo metu. Viskas vyksta netaip kaip turėtų vykti-netaip kaip aš norėčiau, kad vyktų... Gal jau laikas nustot būti savanaude ir daryt bent jau bandyt daryt ką nors gero ne tik dėl savęs... Tuo lab kai pasitaikė tokia proga..Vistiek paskutinės dienos tokios pesimistiškai ir depresūchiškai nuteikiančios, net apsimestinai džiaugtis ir kvailiot sunku. Tiesiog, man taipo ant visko NEpochui....negaliu į visą tai nekreipt dėmėsio, nusispjaut ir malti šūda. Ieškau prasmės net apsurdiškiausiuose dalykuose, paaiškinimo į elementarius klausimus... Nors šiaip jaučiu, kad labai trūksta bendravimo, ne to tokio, kasdieninio tiesiog ryšio su visuomene, o atviro, ilgo ir gerai su malonumu išklausyto ir gautu patarimo...nes jau va kaip visad prisikaupė man visko, tai reiktų kur išsiliet..bet suprantu, kad nėr su kuo taip...net apsižliumbus paskambinus ROCKUI nesugėbėjau nieko pasakyti...nū nieko praeis ir šitai kaip ir visą kitą visada praeina.

I don't wanna be me ....

Ech... man patinka kai galiu štai šitaip būtent atsidusti iš laimingos nostalgijos :)
Pagaliau susiradau savo bukaprotę, tokią pat dūchagalvę kaip ir aš. Netvirtinu, jog taip bus visad bet... daabr yra gerai ir džiaugiuosi tuo,dėl to, kad bet kuriuo metu gali pasidaryti blogai, taigi reikia naudotis šia laimės proga!
Ir vis dėlto mes negalim gyventi atsiriboję nuo pasaulio ar tik į viską žvlegdami paviršutiniškai, usisklendę savo egojistiškam pasaulely, su savo bėdom džiaugsmais ir išgyvenimais, mes tiesiog esam priklausomi nuo kitų, ir neišvengiamai negalim to neikti ... :)