slenka slenka lėtai, kaip laikas, kada kažko lauki...atrodo ir viskas sekas ir viską turiu, bet nesijaučiu laiminga...gal dėl to, kad jaučiuosi tookia pavargus.Tokia vėl norinti, vėl nežinanti. Bet aš stengiuos.Dažnai būnu nervingai ir susinervinus.Pasaulis blunka ir pilkėja, o neturėtų,juk turiu tokį nuostabų rudenį, tik kažkodėl jis ne su manim. Tas nuostabias ir saulėtas akimirkas praleidžiu užsisklendime, nes neturiu kito pasirinkimo. Net draugai nedžiugina. Šalta.
Kartais gelbsti salotinis chalatas, rožinės kojinės, raudona arbata, hooters balsa ir laukimas šilto dušo, taip pat ir mintys, kad po blogo visada ateina geras... Melancholeišion...
pšššš
ketvirtadienis teoriškai nuostabi diena ..nea, vakaras, kai žinai, kad penktadienį neturi nei vienos pamokos, kai jauti, kad jau savaitgalis,kai...kažko trūksta ir TAI viską sugadina, taip lengvai...ech.Bet kai aš lopė, kodėl aš nesidžiaugiu,juk tikrai turiu kuo, kodėl mano šypsena matos ir tai dirbtina tik kai ale rauna stoga...hrrrr
