Na, ką gi baigias atostogos, tuo pačiu ir drugeliai po truputį rimsta, gal ir išskris visai...ir nieko nuostabaus.Nes man dabar kartais dažniau liūdna nei visada, dažniau noris eiti į lauką, pasivaikščiot po taip seniau mėgtus bėgius (vis vien jais niekas dabar nevažinėja-nepavojinga) vėl muzikinę mintį pradeda ir užbaigia dpoezija arba šiaip kokia brutal rami music...kaip galima pavadinti blogi vaikų emo laikai šią akimirką...
O blogai yra kai man pasidaro graži styginių ir saxo muzika, noras kurti, noras tvarkytis, ir nenoras ką nors matyti savo erdvėje...
Jaučiu vis dar giliai giliai, už visų jausmų, džiaugsmų, liūdesių, norų, siekių svajonių, miegantį pyktį...Ir jis vis kaskart, stipriai nelaiku išsiveržia..TU man padedi kartais pasimiršti kai kalbant apie tikrus rimtus dalykus imi man aiškint, kad nusišneki ir prasidėjo nesamonė,so visi mūsų juokai ir bajeriai-tas visas šūdo malimas, yra pastovaus mūsų bendravimo palaikymas, ir man tas labai padeda, mano vakariniai naktiniai tauškalai, su psichologinės iškrovos gaidelėmis virtualioje erdvėje
Dar man patinka ramumos vaizdas stebint miško ir šiaip nematytus čia pat esamus vaizdus, kaip tai banaliai nuostabu
..per dau pilna, norų...
bėgti rėkti šaukti skristi šliaužti piešti groti klausyti matyti daryti girdėti užuosti paimti nunešti suprasti...norėti
SPROGTI..liūdėti
o aš, šiandien galėjau tau šypsotis, vėl apkabint, ir tik klausyti tavęs (kaip visada) gal kartais tik girdėti, pati nešnekėti ir jausti, kad gera tiesiog būti kartu.Žinau aš ir rytoj tai galėsiu...poryt irgi...užporyt, na ir dar visą savaitę, visą mėnesį, galbūt metus, o ne! gal ir ne...tai gali juk ir išblėst, juk jau pradėjau jaust kaip drugeliai vienas po kito palieka mane, jau ėmiau tave kaltint dėl to...o nereikėtų
grimsti grimsti, ir vėl keltis- nepatinka, bet reikia, nes tiesiog taip yra
DUNGST!!!
