Nežinau kaip būtų galima tai pavadinti... Dėl to tik tiek ir...
...Frazė " apie tokį gyvenimą aš ir svajojau.." , šaltos rankos, šiluma viduje, nuo gatvės šviesų spindnti upė, šildančios rankos, mielas petis į kurį gali atsiremti ir ateinanati naktis su tavo išėjimu... Galbūt svajonė, galbūt tai galima susapnuoti, o gal taip būna iš tikro?
Gyvenimas ant galbūt laiptelio, baisu nuo jo nukristi, bet ir dvejoju lipti toliau. Toks stovėjimas nieko gero ar blogo neatneša, bet taip tiesiog svyruoti nežinia į kurią pusę... Hmm... NUOBODU!!!NEĮDOMU!!! AŠ-taip nenoriu, MANO-gyvenimas pilnas spalvų, jis nėra juodai baltas nes tada gauans pilka, o pas mane viskas spalvota, MAN-reikia džiaugsmo, linksmumo, šypsenų ir svarbiausia vissapusiškų SPALVŲ, MANĘS-nereikia peikt ar varyt an manęs, kad suporasščiau kokie Mes "tolerantiški" ar kokia AŠ nevykėlė... Egojizmas veržias per kraštus.... Deja....Vėl reik kažką galvot, bet gal ne apie save... Na, bet vistiek "likim draugais"...
