O šiandien aš perskaičiau labai gražų straipsnį, Žalgirio fano straipsnį. Na, gal jis ne kiek gražus (netaip išsireikšta) bet toks kažkos kad mane taip maloniai nuteikė, pamaniau ir aš norėčiau jausti kažką tokio kaip tas fanas, nes kolkas man krepšinis ,taip jau ddaugiau nei žaidimas, bet, dar ne visas gyvenimas.
Dar šiandien aš daug šypsojausi, aš dažnai daug šypsaus, ir jau manau man nebeskauda žandų nuo šypsojimosi todėl, kad jau užkačelinta mano šypsena gavos :DDD
O štai dabar jaučiuos truputį labai prastai. Visų pirmą mano nuotaiką blogina tas faktas, jog mano plaukų spalva gavos švelniai tariant tragiška, nes dabar atrodau kaip keturiasdešimtmetė motera, fjech spalva...nepasisekė, tikiuos daugiau ši klaida nepasikartos. Toliau dar kas manęs tikrai nedžiugina tai dar vienas elementarus faktas, jog aš eilinį kartą nepasimokiau tiek kiek galėjau, kad rytojaus atsiskaitymai nenueitų šuniui ant uodegos...oh aš tik nusiviliu savimi, padarau šiokias tokias išvadas, bet nieko nekeičiu...valios trūkumas....