Warom!!!!

O taip!!!! Mes kartu, t.y. Greta ir Ji varom, toliau stumiamės, iriamės, į priekį ir tik į preikį, kažkokiu būdu, bet mes iriamės. ir aš dėl to džiaugiuosi, nesu laiminga, bet bent jau džiaugiuosi, o tai jau vis šis tas. Nieko naujo, mano gyvenimo fronte, viskas iriasi kartu su manim, tuo pačiu keliu. Bet greitu laiku ruošiuos pakeisti kryptį, iš tiesaus kelio pasukti, tik dar nežinia į kurią pusę ar į dešinią, ar į kairę... Nors dabar man atrodo, jog viskas sukas ratu, kilnojas tai žemyn tai aukštyn, visaks vyksta taip nuobodžiai, taip rutiniškai. Jokių naujų nuotykių, jokių įspudžiū, jokių įvykių, jokio įdomumo. Nieko kas mane taip gerokai trukteltų nuo iš to rato, kuriame aš dabar esu. Dabar man taip ant visko nusispjaut, taip viskas neįdomu, tiesiog viskas dzin. Bet kai geriau pagalvoji aš tiek visko noriu, tačiau nieko nedarau, kad pasiekčiau tas svajones, o tik dejuoju. Gal laikas imtis veiksmų, irt nebebijot nusivilti? Nebebijot suklyst? Nes juk visvien ar bijosiu ar nebijsiu, jei klysiu tai klysiu bet kokiu atveju, tad geriau reik vyt šalin tas baiūmes ir daryti taip kad po to bent jau būtų vertą dėl to gailėtis. :)