ir vėl.. bet šykart geriausiai...

Štai ir vėl radau kažką sau artimo, kažką tokio malonaus...Bijau kad tai nebūtų eilinis kartas kai bus pasinaudota mano naivumu... Negaliu patikėti kad dar būna pasaulyje tokių žmonių.. na tokių beprotiškai fantastiškų....Dabar taip malonu, taip šilta viduj... ummm. Seniai jau jutau tokį jausmą, o gal net iš viso tokio manyje dar nebuvo?Ir kaip aš galėčiau jį pavadinti? Manau tokiam jausmui nėra pavadinimo.... Na bet kad ir kaip būtu beprotiškai fantatiška, vistiek jaučiu baimę ir nerimą... Nenoriu kad dingtų tatoks pakylėjimo jausmas, nenoriu kad ir vėl viskas kas taip artima dingtų...Tiesiog taip keista... taip neapibūdinama... trūksta žodžių...o gal tiesiog pasakyti jog mane aplankė angelas su šešiais sparnais? O gal gražiau skambėtų su trim porom sparnų? Toks jausmas kad taip ir būtų... Ačiū TAU... TU, net neįsivaizduoji ką man davei...