šiandien persidažiau plaukus. Taip, gal dabar įtiksiu visai pilkai masei būtent dabar aš kaip ir daugelis kitų neišsiskiriančių iš pilkos minių rudaplaukių....Viskas dabar man atrodo lyg iš manęs būtų atimta dalelė manęs- dalelė mano džiaugsmo...Pasidariau pilka, ko labiausiai visada ir bijojau.. apmaudu.. Kvaila ištikrųjų sakyti, kad mane taip gali nusmugdinti tiesiog papraščiausiai spalvos pakeitimas, juk tai absurdas, juk žmogaus netektis didžiausia būa vidinę, o mano plaukai tėra absurdas.. kvailas... Na, bet man tai daug reiškė, aš jaučiaus kažkuo ypatinga, na taip aš suprantu, kad ne plaukų spalvoje turi būti žmogaus ypatingumas, bet man tai buvo svarbu, tai buvo kas mane sau pačiai darė ypatinga ir unikalia...tik mano plaukai deja man visada patiko, deja tik jie.....tai vat taip ir sugriuvo mano spalvotas ir margas gyvenimėlis....reik nustot ir tuos kvailus ir rškius akinius nešiot, nes ir tie dar mane išskiria iš kitų.. Ir kerzus paslėpsiu giliai giliai... Prisitaikysiu prie visumos, tapsiu pilkuma-nematoma. Liausiuos nešiojus skirtingus auskarus, skaičius tokias knygas kurios kitiem atrodo kvailos, ir ... NUSTOSIU ŠYPSOTIS....
