Netyčiom prisiminiau vieną matytą vaizdelį...
Ėjo berniukas ir mergaitė į parduotuvę... Berniukui kažkur 10m , mergaitei gal kiek mažiau kokie 8m (spėju) Maždaug tas vaikų laikotarpis kai jie neberodo mums gražių draugystės, meilės ir kitokių jausmų raiškos pavyzdžių, o nelemtai šaiposi iš aplinkinių kitų vaikų... Pabandysiu atkurti jų dialogą...
B. -o tavęs palaukti?
M.-nereikia!!!
(berniukas palaukė mergaitės. o ji atsinešė didelį krepšį stipriai suspaustą mažoj rankutėje, kažko pilną)
B.-duok, panešiu?
M.-ne,neduosiu, tu pažiūrėsi!
B.-nežiūrėsiu...prižadu.. (jau tarsi nusibaudęs pasakė, berniukas)
(toliau eidami, šnekučiavosi apie kažką kito, kiek toliau nuėjus jiems kai jau nebegirdėjau jų pokalbio, pamačiau, kaip mergaitė davė berniukui panešti savo krepšį ir abu susikibę nuėjo tolyn..)
Abu veikėjus puikiai žinau...Buvau tikrai stipriai nustebinta tokiu vaizdu Ežerėlyje...Tada pamaniau, kad galit ir jūs visi kvailiai ir draugai nesistebėt dėl manęs :>>
