atrodo, kad viskas vėl pradeda grįžti į mano gerąsias vėžes. Geras pusmetis ramybės turės būti, nes sėdžiu kaip po padidinamu stiklu ir tuo pačiu dar ant adatų. Gal ir gerai susitvarkysiu viską, apgalvosiu.Galiausiai, gal pagaliau pasimokysiu iš savo klaidų. Dabar tik reikia kaip speco mokytojas mokė, kai groji gamą ant aukščiausios natos pačios viršūnės tik neatleist kvėpavimo-pūtimo, taip man ir dabar reikia tik neatsileist visko nepaleist ką jau turiu rankose ir mano gyvenimo gama bus pavykus.
svarbiausia dabar-nesuklupti ir nepadaryti lemiamos net smulkmenos didumo klaidos, ir aš iš šito šudo galbūt netgi sėkmingai išplauksiu apyšvari, nes švariai JAU nepavyks.
