Pasaulio politinis žemėlapis
Pasaulio politinio žemėlapio samprata
Pasaulio politinis žemėlapis yra žmonijos politinės veiklos, glaudžiai susijusios su kitomis veiklos sritimis (kultūrine, ūkine), rezultatas tam tikru istorijos laikotarpiu.
Kas sudaro pasaulio politinį žemėlapį?
Svarbiausios politinio žemėlapio sudedamosios dalys- nepriklausomos valstybės. Jų pasaulyje nuolat daugėja. Pavyzdžiui, 1900m. buvo tik 55 nepriklausomos valstybės, o 2004m.- jau apie du šimtus. Tikslų skaičių pasakyti sunku, nes yra teritorijų, turinčių tik dalį valstybių požimių (Taivanas, Šiaurės Kipro turkų respublika), o kai kurios teritorijos tėra apsiskelbusios valstybėnis- pseudovalstybės (pvz., Sedangas, neva esantis Indokinijos pusiasalyje).
Pasaulio politiniame žemėlapyje dar yra ir priklausomų teritorijų. XX a. pradžioje tokį statusą turinčios teritorijos apėmė 55% pasaulio sausumos ir nuo seno buvo vadinamos kolonijomis. Dabar kolonijos apibrėžimą atitinkančių teritorijų liko labai nedaug. Oficialiai kolonija laikomas tik Gibraltaras (Jungtinei Karalystei priklausanti nedidelė, bet strategiškai labai svarbi teritorija pačiuose Pirėnų pusiasalio pietuose, ties Afrika). Kitos priklausomos teritorijos vadinamos įvairiai: pavyzdžiui, globojamosios salos, laisvai prisijungusi teritorija (JAV priklausantis Puerto Rikas), užjūrio departamentai (Prancūzų Gviana). Pasaulyje dabar yra apie 60 priklausomų teritorijų, tačiau jos teapima 1% sausumos. Didžiausia iš jų- Grendlandija (autonominė Danijos dalis)
Pasaulio politiniame žemėlapyje esama neapibrėžto statuso teritorijų. Pavyzdžiui, Vakarų Sachara, kurios likimas nenuspręstas. Tačiau yra ir "baltųjų dėmių"- specialaus rėžimo ir nė vienai valstybei nepriklausančių teritorijų. Tai Antarktida. Panašų tarptautinį statusą turi ir Mėnulio paviršius!
Šiuolaikiniame pasaulyj svarbus vaidmuo tenka nepriklausomybės siekiančioms tautoms. Jų gyvenamos teritorijos nepažymėtos politiniame žemėlapyje, tačiau šios tautos yra reikšmingas tarptautinių santykių subjektas. Tokių tautų dabar beveik 170 (pavz., čečėnai, kurdai, tamilai, sikhai) ir jos įvairiomis priemonėmis siekai valstybingumo.
Politinio žemėlapio raida
Pasaulio politinio žemėlapio pasikeitimai priklauso nuo įvairių veiksnių. Svarbiausi iš jų: ekonominių, karinių ir politinių galių pasiskirstymas pasaulyje, gyventojų migracija, integracijos (tautų ir valstybių vienijimosi) ir valstybių skilimo procesai. Skiriami keli reikšmingiausi pasaulio politinio žemėlapio raidos etapai.
Pirmas etapas
Truko nuo pirmųjų valstybių susiformavimo iki Didžiųjų geografinių atradimų epochos. Pirmosios valstybės atsirado prieš 5-6 tūkst. metų. Nilo žemupyje- senovės Egiptas, Tigro ir Eufrato tarpupyje- Šumeras. Vėliau iškilo Kinija, Indija. Pirmosios Europos valstybės galėjo susikurtiKretoje. Būta valstybių ir Amerikoje, ir Afrikoje. Viduramžiais atsirado daugybė mažų feodalinių valstybėlių. Be jų, susikūrė ir keletas labai didelių: arabų kalifatas, Kijevo Rusia, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, inkų imperija.
Antrasis etapas
Prasidėjo Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu ir truko ki Pirmojo pasaulinio karo. Europiečiams atradus naujų žemių, susidarė pirmosios kolonijinės imperijos. Pasaulio politiniame žemėlapyje įsitvirtino metropolijos ir kolonijos. Atskirais istorijos laikotarpiais pasaulyje pirmavo Ispanija, POrtugalija, Olandija, Anglija ir Prancūzija. Vyko nuožmūs karai dėl pasaulio perdalijimo. XVIII a. pasaulio politiniame žemėlapyje atsirado Jungtinės Amerikos Valstijos, XIX a. pradžioje- daugelis Lotynų Amerikos valstybių, XVIII-XIX a. labai plėtėsi Rusijos imperija.
Trečiasis ..... o toliau rašyt atsibodo XDD
