rudeniška žiema... :)

Šiandein sėdint ir rašant machės kontrolinį išgirdau už lango barbenant lietų, buvo malonu ir smagu...Užsimiršti viską ko nemoki ir truputėliuką pasinerti į lietaus garsą....To ir palinkėčiau visiems...;)....

Nors ir aš beprotiškai mėgstu lietų ir man maloniau kai šalta, o ne karštą, bet šis kartas trurbūt buvo išimtis...:/... Tik išėjus iš mokyklos manea pasitiko gausus lietus.... kol nupėdinau iki akro nuo mano kepurės stogelio jau gerokai varvėjo vanduo...Tuomet pasidžiaugus akropoliaus papuošimais ir pabuvus kalėdinės nuotaikos būsenoj nusprendžiau, kad reikia spėti bent jau į ketvirtos valandos mikrių. Žinoma beeinant mane dar labiau susšlapino lietus iš pradžių buvo visai smagu, bet kai laukiant žalios šviesaforo mane sėkmingai beveik nuo galvos iki kojų aptėškė "švarutėlaičiu" Kauno vandeniu iš balos, buvau širdingai nustebinta savo protu ir sumanumu "sugalvoti" pasitraukti nuo kelio bent metru, kad manęs neaptėkštu... Taigi, o dar kai papūtė vėjelis ir lietus nesiliovė manęs toliau vanoti supratau, kad jaučiuos tikrai nemaloniai, o greičiau sumautai- sūdinai..jakch... :S.... fufufufu nemėgstu tokios savijautos.. taip pat ir mikria buvo šalta tad net pamiegot nėjo normaliai o taip akys lipo...ajajai.. .Įvertinimas- ne visos dienos būna beprotiškai fantastiškos....