Mūza- yra

Išmokti būti nepriklausomai nuo žmonių. Išmokti būti su savimi ir tobulėti. Džiaugtis tuo ką turi, ir vėlgi tobulėti tobulėti ir eiti į priekį...Eiti į priekį greičiau, tempe. Reikia, noriu ir nepervertinant galimybių. Gyvenimo tikslas- būti laiminga. Nesvarbu kokiom priemonėm, ar būnant antra, ar nusižengiant taisyklėms, ar dirbant, ar besimokant, ar tingyniaujant ar nieko..Tik būti laiminga.Progresuojančia. Brestančia.Augančia. Asmenybe.Ne tik tuščiu, mechaninius veiksmus atliekančiu objektu. Su jausmais, su pojūčiais, potyriais, norais, fantazijom, svajonėm...

atvažiuokit pas mane į Vilnių...atidarė Sereikas, fotografas panašus į Andrių Kaniavą, o aš gyvenu bohemoj..spalvotoj muzikos ir Vilniaus..Vilniaus gatvės bohemoj. Su lietum su rudeniu su meile..kažkam.

Yra kaip Yra

Su žmonėm- noris ramybės. Be žmonių-liūdna. Reikia, man Tavęs, kad būtum ir žmogus ir ramybė mano. Kad egojistiškai galėčiau Tavim nesidalinti su niekuo.
 Viena mano draugė yra pasakius, kad gyvena linksmai nuo vieno įsimylėjimo iki kito...Kažkodėl nuskambėjo žaviai. Be jokių taisyklių,jog mylėti gali tik tą vieną vienintelį kartą, o visi kiti bus tik susižavėjimai, pagal skirtingus stiprumo lygius... Meilė nelygu meilei.
Ech, tos skambios frazės... o man tik noris ryškaus, ypatingo, stipraus su daug ir labai- PAPRASTUMO, žavumo pavidale ir su nuolatine ramybe. Be pastraipų, išvadų, be nieko tiesiog, kad viskas vyktų laisvai- kaip nori. Ne stengtis ne galvoti ne reikšmintis ne būti ne reikėti ne...

Būna

Per dieną dvi akimirkos, kai sumąstai, kad tai tobula akimirka-džiugina. Bėgti,bėgti.Gal pavyks pabėgti. Nuo problemų, nuo netikrumo. Nuo visų žmonių. Net galvoju, kad ir jeigu taip nutiktu, jeigu tas pasaulis būtų blogesnis nei dabartinis, vis tiek ryščiausi ir sutikčiau skristi ten. Aš per daug pasimetusi savyje ir visą gyvenimą mano išsigelbėjimas buvo pokyčiai.. Norėčiau, kad kaip vienas iš pokyčių mano gyvenime, įvyktų tai, jog aš tapčiau pastovi ir tai man patiktų...Bet dabar tik taip ir gelbščiuos, bėgdama, nesustodama ir neapgalvotai nerdama visur kur tik pavyksta.Melancholija melancholija, smelkias per visą mano pavargusį kūną ir dar labiau nualintą sielą.. Kur vėl pabėgo ramybė iš mano pasaulio. Kaip man ją prisišaukti ir prisijaukinti. Didžiausia siekiamybė taaip nutolo.Kaip ir sėkmė šią akimirką. Susimaunu aš vis per tą išsiblaškymą-nemalionu

Fashion

 Prekė. Parduoti išvaizdą. Gerai pasirodyti pirkėjui, gerai save pateikti, gerai pasiūlyti. Nesuklysti, nesusimauti. Būti pilnai pasitikėjimo ir tikėjimo. Kovoti už save. Perlipti per save. Per savo "negaliu", per savo principus. Neinkšti. Improvizuoti, nepasiduoti, skintis kelią link savo vietos po saule. Nes į tą mažą lopinėlį pretenduoja dar milijonas kitų ištroškusių vietos SAU. 

nusistatymas

piktukas apsigyveno manyje... Nusistačiau prieš žmones, profesijas, save ir visą pasaulį. Kaip gerai, kad visai neblogai sekasi patylėti, pasiturėti šį tą savyje, o ne rėkti visam pasauliui kokia aš vargšė ir nuskriausta. Nuo to geriau nebus. O ramybės rasti įmanoma, pasirodo. Iki ašarų. Iki visiškai suveltos galvos, vėjo išnešto proto ir apšvito, nuo saulės, nuo minčių, nuo tuštumos, nuo kažkokio ieškojimo.