my 2010 summer...

Nesuprantu kaip aš galiu šitaip žiauriai nemėgti vasaros, juk būtent šiuo metų laiku man vyksta tiek nuostabių dalykų... pavardinsiu, kad galbūt šio pranešimo gale pakeisčiau nuomonę...

-Gavau skanią dozę knygų

-ryškių emocijų bangą su naktinių filmų gausa

- mano piešinių kalvė tik pildos, to niekada nespėdavau veikti per mokslo metus, o gal tiesiog nebuvo skraidančių mūzų :/

-nesamonės vis dar vyksta mano kambaryje, greitu metu turėsiu žalią sieną.Vieną nedidelę žalią sieną, tokią žalią kaip mano the pick of destiny :D

-iš to pykčio vasarai, pradėjau dirbti žiauriai achujienbitelnišką tašę-lagaminą (didelė jinai)

-nutraukiau stygą..vėl vasarinis pyktis man tik į naudą, pagaliau bus proga pasikeisti visas nes jau didžiąją dalį stygų išlupau, todėl dabar vargšė mano gitara "ROCKAs" dbar sėdi nuogas..sad.

-ai dar mano gyvenimė atsirado pora katinų :>> ir abudu grynai likimo siųsti, turbūt juos atsiminsiu visą gyvenimą (ar bent jau norėčiau atsiminti visą gyvenimą) nes tokie nesveikai malonūs ir dar labiau netikėti dalykai...nutinka man retai :) tai mycius Honda su tragiška istorija
ir šiaip kažkoks :D

-jau per šią vasarą spėjau sudalyvauti vienam festivalyje, pabūti delfinu, nueiti į porą pasimatymų, patirti kelis nuotykius, apsilankyti Jobanoj, pasidaryti nurautų stogų viešnagį su Vita pas mane..ir dar tiek visko ko iš tų malonių jausmų nesugebu šiuo metu atsiminti...
...-ak, kiek dar visko manęs laukia...

IŠVADA: vasara NUOSTABI...ne, nesugebu apsakyti kokia nuostabi. Jeigu sugebėjau nepasakyti nieko blogo, kas nuvyko per šį pusantro mėnesio vasaros...na, aš vis vien nerimastingai laukiu rudens, ir bandau toliau smagiai gyvent vasaroje :)

BEJE VIS DAR LAUKIU VASARIŠKŲ AR ŠIAIP PASIŪLYMŲ!!! :>

...katinai Katinai katinai...

Nanuose bruzdesys, manyje bruzdesys....
Viskas gyvena. Štai gitara apsinuogino, tikriausiai per mano prievartą...Po namus laksto likimo neštas katinas Honda... Ir apskritai mano gyvenimą persekioja katinaiKatinaikatinai...darbar tiesiog maloniai tingėti namie-lovoj yra katiniška, na gerai man taip tinka...katinaiKatinaikatinai akys keistos, bet man laaabai patinka. Tokios didelės ir keistos spalvos, dar katinaiKatinaikatinai labai švelnūs tai irgi man patinka...apskritai katinaiKatinaikatinai man PATINKA
...namie vėl atidariau nesamonių kalvę, perskaičiau 3knygas, prisivalgiau žemuogių, nemiegojau (ir vis dar nemiegu) NORIU Į VISAGINĄ, arba tegul VISAGINAS atvažiuoja pas mane, tiks ir taip.Dar radau savo speco mokytojo "Kigatrono" fotkę facebook'e, kur jis šypsosi... :X šokas :D
LAAAAABAI NEKENČIU VASAROS...nu ir ką man

:))

mūsų pagalbos akcija-Jurgiui :>>

Ketvirtadienio popietę praleidom gamtoj :). Nemuno saloj, buvo cool. Jurgiui reikėjo praskaidrint nuotaiką ir pakelti ūpą. Taigi manau, jog jo pasirinkimas šiam reikalui, pasikviesti mus buvo tikrai teisingas :).Vakar padėkojo man ne kartą, manau savo darbą atlikom puikiai, ir netgi galiu pasakyt, kad visos linksmumas buvo totaliai natūralus:)

XXXX....

Kiekvieną pavasarį aš vis pasitrumpinu plaukus (nes nieko įdomiau nesugalvoju) ir taip jau gal treti metai...Karts nuo karto vis užsimanau ilgų plaukų, bet et....
Pavasaris veikia, ir ypač stipriai. Iš pradžių dar maniau, kad visai ne, bet klydau.
Šiam pranešimui neturiu nuotraukos, tiesiog nesugalvojau kokia tiktų, todėl tik pridėsiu nuorodą iš Birštono fiestos. Mano draugų grupė "Love electro" .Į juos žiūrint nesimatė didelio malonumo savo veikla, bet mes užtatai žiauriai išsitaškėm :), suprantom, kad emo (helmis) irgi žmogus ir netgi labai fainas, todėl su Vita netgi davėm jam viena iš savo skirstymo skirsnių ( :DDD ) tai "simpatiškas" :>>... Linkėjimai tau Helmi, berniuk žydra maike ir palaikymu diskutuojant avataro tema!
http://www.youtube.com/watch?v=49Y5zfVZIb0

one way or another...

Myliu aš šita daiktą, turbūt čia vienas iš tų atvėjų, kad kuo labiau nekenčiu tuo labiau myliu... <3

Šiandien esu pakankamai pakylėtos nuotaikos, nes mano pastangos nenuėjo
veltui...Jaučiuos žiauriai pavargus ir dar labiau žiauriai laiminga...ar ne? nežinau kaip apibūdinti dabartinę savo būsena, bet kažkokia turbūt teigiama. Pastaruoju metu tiek visko įvyko. Na, tie įvykiai ir pokyčiai nebuvo akivaizdūs aplinkiniams ar dar kam, jie vyko mano mintyse kažkur ten vidaus užkaboriuose...O štai dabar tiesiog noriu pamiršti viską viską apie ką tą pusantros savaitės galvojau. Iš dalies netgi neturiu tokiam galvojimui laiko. Nes su savo projektu (vis dar nenoriu atskleisti pavadinimo) kuriam mintį kam nors pasirodyt ir daugiau nei Ernei ar keturiems kambario kampams...Kaip čia sakant pradėti išplaukinėti į platesnius vandenius iš šitos savo balos, juk kaip tik šiuo metu neturėtų būt labai sunku, nes Nemuns šitaip patvinęs tai gal kur ir išneš mumis jojo srovė, būtų cool. Taigi su tokiu pozityvu šią akimirką ir gyvenu, nežinau kas vyks už valandos...nors ne,žinau -grįš Vita.
Tai štai dievinu antradienio popietes...tada prasideda mano trumputės atostogos iki trečiadienio pietų...(sun)

:>>>

Kaip jums skaičius 53? Man jis atrodo pakankamai patrauklus ir didelis. Štai šiandien, šį saulėtą sekmadienį, eidama laisve, suskaičiavau 53 šypsenas... (nesišypsančių žmonių neskaičiavau, ne ta nuotaika) Buvo smagu, skaičiuoti.Skaičiuoti šypsenas, o ar jus nors vienas esate skaičiavę žmonių šypsenas? Jeigu ne, tikrai patarius pabandyt, jeigu nepasidarys nuo to geriau tai vis vien galite nesitikėti ir šalutinio blogo poveikio. Mane tai nuteikė-šypsotis, dėl to gavosi 54 šypsenos...ir gal ne man vienai taip, gal ir dar koks žmogelis eidamas skaičiavo šysenas, gal suskaičiavo jų daugiau nei aš, o gal tų žmogelių buvo daug ir tų šypsenų vis daugėjo ir daugėjo..Et, kad ir kaip ten bebūtų, keliu naujos arbatos puodelį "Trys kinai" už 53 suskaičiuotas šypsenas +1(mano) viso 54!!!!

ŠIŽO

Šitoj fotkėj, mes pozavom kaip "šizo" . Kaip galima pastebėti kiekvienas mano įrašas neapseina be iliustracijos, šis taip pat neišimtis. Manyčiau, kad čia tas atvėjis kai padarai, kažką nevalyvai pats nesuvokdamas dėl ko tai darai, tai taip ir šiam pranešimui pasirinkau šitą nuotrauką.

O ištikrųjų tai norėjau išsaugot prisiminimą, vakar vakaro, mūsų su kobra išgimdyto projekto. Aš to veikalo nepavadinčiau grupe...tai gali būt bet kas duetas, bendruomenė, sąnburis, bet kas, bet tik ne grupė :D todėl kolkas man geriausiai tai skamba apibūdinimas projektas! :)
Visad apie kažką tokio svajojau, ir va pagaliau mes pradėjom veikt! Veikiam neprofesionaliai ir to nesiekaim, tai darom tik dėl savo fainumo ir geros savijautos tai darant. Štai vakar pirmą kart viešai pasirodėm, buvo malonu, drėko rankos, raudo žandukai, šiek tiek pynės tekstas ir vietomis tiesingai nesidėliojo pirštai. Bet buvo tikrai smagu, kažkam ruoštis, o po to ir tai parodyt.Labai tikiuos ir labai stengsiuos, kad tai neužsibaigtų šiuo vienu darinių, į programą dar planuojama ateity įtraukti ir savo šižofreniškų minčių.
SĖKMĖS-MUMS!!!!

receptas

Mano puikios nuotaikos savaitei laiko receptas:

-1 darbo dienos vakaras linksmybių
-2 savaitgalio vakarai linksmybių
-5 didelės saujos mokymosi
-12 valandų papildomos muzikos pagrindų
-3 dideli valgomieji šaukštai nenubraukto melancholiškumo ir susimąstymo
-pusantros paros geros nuotaikos namie
Tada viską kruopščiai ir rūpestingai sumaišome, įdedame daug meilės (jos nebus per daug kaip bet kurio kito prieskonio), įberiame pagal skonį juoko, ir viską apibarstome teigiamom emocijom ir gerumu :)

P.S. Kaip pirmas TOKS blynas sakyčiau išėjo visai neblogas, gal šiek tiek viduj žalias, o kraštuose per daug apkepęs, bet skanauti galima, man patiko. Ruošiuos pakartoti, ir tikiuos, jog kaskart kartojant gausis vis kitoks ir vis geresnis variantas:)

in your head-zombie

JŪS aplinkiniai manyčiau to nepastebit, bet aš pati asmeniškai labai jaučiu pokyčius savo vidiniam pasaulyje, kurie įtakoja ir mano elgseną. Nežinau kiek tai gerai ar blogai,bet jaučiuosi kažkiek aprimus ir daugiau mastanti apie savo elgseną ir kalbamus žodžius. KOntroliuoju save, kolkas tuo džiaugiuosi, dabar šioks toks ramybės periodas (nors ir neilgas) manyčiau bus į naudą... :)

Kurčnebilių būrelis :DDD

Netikėtai bedūduojant mano kvailutei galvelėj užgimė mintis, tiksliau išplaukė prisiminimas iš to sekmadienio ir kitų dienų, kuomet kobra išgimdė posakį- "Kurčnebylių būrelis" .Man tai prisiminus daros labai juokinga, kobra irgi suprastų apie ką tai :D. Na,aš nesivarginsiu ir visiems kitiems apie tai pasakot, nes vis tiek nebus juokinga, nesudalyvavus pačioj situacijoj :). Pabaigai.. : kobra -ai tai ROCKO pusbrolis buvo tas kur nekalba.., tai išvis ten kažkoks kurčnebilių būrelis:DDDDD

Po sovietinė mokykla

Šįkart prabilsiu apie savo nuostabiąją, kaip mes su Kobra vadinam adaptuotųjų mokyklą :D Tai štai prisiminus sovietinius laikus kuomet visur: mokyklose darbovietėse, galbūt net ir tualetuose, būdavo tarsi dievo ikonos pakabinti Lenino portretai. Tai ir šičia, savo mokykloje kur daugiausiai praleidžiu laiko, kur ji man tapo artimesnė nei namai. Jaučiuos kaip sovietiniais laikais, visur ant tų vinių kur ankščiau kabėdavo Lenino veidelis dabar įžūliai į mus spokso dabartinis mūsų stabas J.Gruodis. Jau ko ko bet šitos asmenybės veido bet kokiu jo gyvenimo laikotarpiu nesumaišyčiau, nes jis per tą trumpą pusmetį taip stipriai įsiėdė į smegenis, jog tikrai nebesugebėčiau pamiršti šio vaizdo. Na, jei tokiu būdu yra gerbiamas šitas žmogus taip, tada gal ir sutinku, bet vis vien mano nuomone tia tikrai bent jau truputį perdėta.. :)

savanoriavimas

Štai šiandien jau antrą kartą kaip mudvi su kobra, su noru ėjom savanoriauti. Šiandien gaudėm geros širdies žmonės ir prašydami paramos dalinom carito žvakeles. Ir ką labiausiai pastebėjom, daugiausiai aukoja tie kurie neatrodo labai turtingi, o prabangesnės išvaizdos žmonės net nesugeba mandagiai atsisakyti, o tiesiog ignuoruoja arba grubiai ką nors atkerta. O kas keisčiausia aš visai buvau pamiršus apie kalėdas, ir tik dabar susivokiau, kad jau už savaitės.... atrodytų, kad tai geras darbas prieš kalėdas, bet deja gavos tiesiog taip todėl, kad kuo toliau tuo labiau aš imu suvokti, kaip vis dėlto aš nekenčiu savo gyvenimo.Dabar tikrai nuoširdžiai galiu pasakyti, jog nejaučiu gyvenimo džiaugsmo, na bent jau šiuo metu. Viskas vyksta netaip kaip turėtų vykti-netaip kaip aš norėčiau, kad vyktų... Gal jau laikas nustot būti savanaude ir daryt bent jau bandyt daryt ką nors gero ne tik dėl savęs... Tuo lab kai pasitaikė tokia proga..Vistiek paskutinės dienos tokios pesimistiškai ir depresūchiškai nuteikiančios, net apsimestinai džiaugtis ir kvailiot sunku. Tiesiog, man taipo ant visko NEpochui....negaliu į visą tai nekreipt dėmėsio, nusispjaut ir malti šūda. Ieškau prasmės net apsurdiškiausiuose dalykuose, paaiškinimo į elementarius klausimus... Nors šiaip jaučiu, kad labai trūksta bendravimo, ne to tokio, kasdieninio tiesiog ryšio su visuomene, o atviro, ilgo ir gerai su malonumu išklausyto ir gautu patarimo...nes jau va kaip visad prisikaupė man visko, tai reiktų kur išsiliet..bet suprantu, kad nėr su kuo taip...net apsižliumbus paskambinus ROCKUI nesugėbėjau nieko pasakyti...nū nieko praeis ir šitai kaip ir visą kitą visada praeina.

I don't wanna be me ....

Ech... man patinka kai galiu štai šitaip būtent atsidusti iš laimingos nostalgijos :)
Pagaliau susiradau savo bukaprotę, tokią pat dūchagalvę kaip ir aš. Netvirtinu, jog taip bus visad bet... daabr yra gerai ir džiaugiuosi tuo,dėl to, kad bet kuriuo metu gali pasidaryti blogai, taigi reikia naudotis šia laimės proga!
Ir vis dėlto mes negalim gyventi atsiriboję nuo pasaulio ar tik į viską žvlegdami paviršutiniškai, usisklendę savo egojistiškam pasaulely, su savo bėdom džiaugsmais ir išgyvenimais, mes tiesiog esam priklausomi nuo kitų, ir neišvengiamai negalim to neikti ... :)

music....[?] MUSIC MUSIC MUSIC!!!

Štai sėdžiu dabartais aš su kavos puodeliu, ir spoksau į šitą spindintį ekraną... Man tai nepatinka..
O vat vakar dėl nesuprantamų priežasčių aš buvau superdupermegaultraboom aktyvi... O ir Justė atrodos, kad kiekvieną sykį daros vis malonesnė, nors ir jinai man siūlė, savo ignoravimo, bet aš to sėkmingai atsisakiau ir viskas toliau kaip ir normal :)
.... Ech tuoj grįš kobra...
Gal reiktų dar mažiau laiko leisti veltui ir pabandyt dažniau parašinėt blogan, vis vien aš manau, jog tai nėra bereikšmiška veikla :D ...

Beje, apie Jurgos koncertą,čia specialiai prisiminimų nuotrupos AuguGustei :)
Jurga nereali! čia jau turėjo būti galutinė išvada, bet nesusilaikiau to nepasakius iškart :D Išgirdau daug naujų dainų, sutikau Moniką su Žydrūne, įsimylėjau jos nerealųjį būgnininką, apstulbau aplamai nuo pačios Jurgos scenoje, kaip ji dainuoja, kaip ji šoka, galiausiai kaip atrodo, ir kokios jos dainos....
Deja į ATIKA taip ir nenuvykau, bet užtat ateinantį šeštadienį bus LIŪDNI SLIBINAI , nepraleisiu šįtų tai tikrai, todėl kam įdomu laukit kitų mano emocijų iš tokių koncertų :)

o man dabar gerai

Dabar man tiesiog tikrai labai gerai, tuom ir pasidžiaukim, o kas bus lai bus, vis vien dalį visko aš išsilieju čionai taigi, DŽIAUGIUOS, kad yra viskas būtent taip kaip yra, ir netrokštu nieko pakeisti, nors galbūt ir reikėtų, bet lai mano gyvenimas atsiduoda likimui į rankas :)

Annamia Eriksson

Mano autoritetas, pirmam įspūdžiui tiesiog JUS supažindinsiu trumpa informacija, deja lietuvių kalba nepavyko rasti, bet...




Annamia Eriksson
Horn

Annamia Eriksson was born in Sweden 1980 and
is since 2002 co-principal in the Hornsection at the Royal Opera in Stockholm. 1999-2003 Annamia
studied at the Royal College of Music in Stockholm
with Dick Gustavsson. She also studied one semester
in Vienna with Professor Roland Berger and Thomas Jöbstl. While studying in Vienna, Annamia played several times with the Wiener Volksoper and Wiener Horn Ensemble.
Annamia has participated in masterclasses with
Markus Maskuniitty (Berlin) Dale Clevenger (Chicago) Hugh Seenan (London) Fergus McWilliam (Berlin)
Ib Lanzky-Otto (Stockholm) Mark Gould (New York)
and Michel Garcin-Marrou (Paris). She plays chamber music and performs solo concerts and competitions beside her employment in the Opera orchestra. She
has received many different scholarships in Sweden.
Annamia was a member of the Verbier Festival Orchestra 2000 and 2001. Since 2005 Annamia
is a member of KammarensembleN.

my head spin round and round and round...

O man taip dažnai noris su kuo nors patikimu pasikalbėti apie gyvenimą...Gal dėl to, jog tokio normalaus pokalbio kaip aš vadinu "apie gyvenimą" jau senai neturėjau. Keliom minutėm buvo pavykę su klasioku Dovydu, pas jį kambarį man laikas labai greit prabėga :D, ten visada gaunu cukraus gabaliukų kai mano organizmas ima reikalauti gliukozės, o 117 kambarys irgi teikiantis smagių prisiminimų, ten vyksta visi mano barakiniai tūsiukai, ten ir gimtadienį šventėm ir šiaip neliūdna kompaniją, kai Marčius su Aidu sumeta savo elektrinės gitaros ir akardeono duetą :D. 310 kambary visada gali apsilankyti jei prireiks kokių nors su gražinimusi susijusių dalykėlių, ten tau ir plaukus ištiesins, sugarbiniuos, ar dar ką :D , o ten kažkur trečiam aukšte paskutiniam kambarį (nepamenu numerio, reiks įsidėmėt dar) gyvena AAAAAAAAAAAA- AUDRIUS!!!, būtinai reikės dar kada susitart su juo ir ateit į svečius su Kobra arbatos su šokoladu :)), o iš 303 kambario pastoviai plėšia tik Red Hotų muzika,o ten nuėjus gali užtikt nuolat besitaškančius pagal Red Hotus estradininkus bosistą ir šiaip electro gitaristą Marių su Vytu, o mano labiausiai lankomas, ir jau kaip ir aš tapus to kambario gyventoja tai būtų 325!!!! ten mes ir nusivylusias namų šeimininkes žiūrim, ir hausą ir, sekam Kedžio bylos istoriją, ir simpsonus, ir kempinuką ir ten tą tokį kažkokį dar filmuką apsurdo komediją žodžiu. Ten visada aš pusryčiauju ir šiaip ten skaniausia valgyt :D
Taip visko ir nepapasakosiu, dar daug istorijų seka, su aukklėtoja barako ir jų budinčiaisiais ypač apie žydą, reiks kadanors neatsisakyt jo siūlomos kavos :)). Ištikrųjų tai baisu kai pagalvoji toks gyvenimas, bet ir visai linksma tuo pačiu, išvadoj nesiskundžiu, pati pasirinkau tokį gyvenimą, ir tarkim GERAI.
Tik va vis kartais mano netoli praeitis mintis taršo, aš jos nenoriu pamiršt, bet buvo daug nemalonių įvykių be kurių man dabar ramiau gyvenas, ir vis dėlto laikas daro savo, ir po kiek jo praėjus jau netaip sunku žiūrėt kai kuriems asmenims žiūrėt į akis....

Summer is go to the end...NOW!!!!

Nebejaučiu dienų...Tiesiog lėtai jas leidžiu prei kompiuterio, užsidarius savo kambaryje, karts nuo karto paimdama į rankas gitarą ir prisimindama tai ką bandžiau mokintis....
Kažkurią dieną iš tų kurių nebepamenu pradėjo lyti, lijo naktį, buvo baisu..Nežinau kas atsitiko bet visą laik mano taip mėgtas lietus, žaibas, griaustinis ir kitoki audros reiškiniai man patikdavo , kėlė šiokį tokį siaubą, bet buvo malonu tai stebėti, o dabar tiesiog pradėjau jausti baimę, neaiškią ir nemalonią baimę, nesuprantamai pasireiškiančią, nes nors aš ir bijau tokios nakties audros, tačiau jokiais būdais nenoriu kad ji baigtųsi, man ta baimė nepatinka, bet aš vis vien ją noriu jausti.. Paskutiniu metu pasijutau itin sick, pradėjau jausti malonumą savęs kankinimui, kai man skauda kai aš jaučiu šaltį, alkį ar dar kokį neigiamą jausmą jaučiu malonumą...O gal tikrai reiktų kur nors pasigydyt.... Na va ir vėl atplaukė tas blogas etapas kaip man dažnokai būna, kai viskas taip tamsu negražu ir liūdna.. Na bet nieko tokio aš žinau tai praeis, pasikartosiu kaip jau nepirmą kart, viskas visada ankščiau ar vėliau praeina..reikia tik palaukti....kažko...to, kad praeitų..net nežinau kas...

Nerealu <333

Kaip ir dažnai savo blog'e vėl turiu šio pranešimo iliustracijų, tai nuotraukų...



Ech, ir vėl ŠEŠTADIENIS.. Aš taip buvau nusivylus savo vasara, kad niekur nenukelaivau, kad neturiu jokių įspūdžių ir pan, bet ne! Galbūt viskas tik prasidėjo, visi įspūdžiai ir šiaip, bet ai kam tiek visko reikia, jie tokia viena diena sugebėjo man suteikti džiaugsmo ir teigiamų-džiugių emocijų iki nežinia dar kada :)) Ne, aš nepamačiau kažko labai įdomaus ar verto turistų dėmesio, bet... Kaip džiaugiuos šįkart galėdama pasakyti, BET. Gerai, kadangi aš nepasižymiu menišku ar susimastyti verčiančiu rašymu, tiesiog atpasakosiu švelniai tariant glaustai ir tiek kiek mano emocijos truputį neša, nes vis vien žodžiais to nepasakysi, ką patyrei ar išgyvenai.. :))
Taigi taip, aš šeštadienį iš pat ryto sėdau į 82 mikriuką ir važiavau in Jiezną, susitikti su savo "šeima" ir tai buvo nerealu !!! Susipažianu su Greta, ji taip pat raudonplaukė, tas buvo tikrai netikėta :D Oj juoko galima sakyti buvo daugiau nei galima ar įmanoma atpasakoti, mes su Greta sulindom dviese į Pauliaus kelnes, va ten ir buvo pasiekta mirtis iš juoko!!! Bet ROCKAI tu nerealus, o Pauliaus akys, jos o gash ar dar būna tokių, jo akys žydresnės nei haskių, bet čia tik tarp kitko, va tokių draugų aš tikrai norėčiau turėt, dar negaliu jų pavadint draugais, gal per mažai laiko, gal dar pati nevisiškai susivokiu ir dar nesusidėliojau visų "daikčiukų" į lenynėles, bet (rr tas nuostabusis BET) tai buvo daugiau nei BEPROTIŠKAI FANTASTIŠKA!!, baisu net pagalvot, kas bus jei būtų dar geriau? :O Bet taip ta diena buvo man tikrai ypatinga, ypatingai maloni, ypatingai smagi ir svarbiausia, kad visur ir viską lydėjo nuoširdus mūsų juokas, ir net su mano nesamonėm buvo smagu,tikrai smagu, NEAPSAKOMAI smagu...čia net nebūčiau suvokus, kad glaiam net įsivaizduot tokį smagumą, bet ir vėl bet, tai buvo švelniai tariant smagu....Prižadėjom tai pakartoti, gal net ir ne iveną ar ne kelis kartus, nes na tai "šeima" "tikra šeima" su mama tėčiu ir manim-SŪNUM, nesaonė, kažkur jau tai girdėta, bet tia MŪSŲ laikas MŪSŲ džiaugsmas MŪSŲ juokas ir MŪSŲ....neužtenktų jiems pasakyti ačiū, tiesiog to būtų per mažai, ir svarbiausia, kad tikrai nieko ypatingo realiai pažiūrėjus neįvyko, bet... :)) IKSIUKAINULIUKAI :DDDD

BEFOREAFTER

Buvau porą kartų mėlyniauti. Ten užtrunku miške kelias valandas, tad turiu daug gražaus laiko apmastymams ir kitokiems mintiniams nukrypimams. Iš dalies man tai patinka, nes galiu dau ką apgalvoti, suplanuoti ir pan., tačiau yra ir blogoji pusė, tai kad aš ten prisgalvoju didžiausių nesamonių, bet et, juk nebūtų gėro be blogio, kaip ir protingų minčių be kvailų :)

O čia, neiškentus pasiemiau ir į mišką fotiką, ir štai ką sužvejojau pakeliui, manyčiau pakankamai gražu, šis paveikslėlis mane labai ŽALIAI ir vasariškai maloniai nuteikia, gal ir jums kokių atsocijacijų su tuo kils :>>>.