DĖL VISKO KAS VYKSTA BLOGAI, KALTA AŠ PATI, O DĖL VISKO KAS VYKSTA GERAI DAŽNIAUSIAI APLINKINIAI...

Penktadienį buvau su Živivile, buvo smagu ir linksma ir juokinga, ir su mano stebuklingojo BLETPEDO pagalba, iš paprasto Mindaugo padarėm BLETMENĄ (tiksliau jis pats užsimanė tokiu pabūt)o aš ta proga tapau jo konpanjonu RObinu, čia visai kaip Betmenas ir robinas taip gavosi BLETMENAS ir Robinas :D. Tada susipažinau su kažkokiu tais Herkum (gal Mantu) na man jis nepatiko, nepatiko kaip jis man aiškino gyvenimą, net ir jei aš pritarčiau, kai kuriems jo skelbiamiems dalykams kaip tarkim, kad ne visa rusiška muzika yra mėšlas ir pan, bet vistiek atgrasus tipelis... paskui, veikiama balzamo kažką ne taip padariau, kas pradžiai neturėjo jokių neigiamų pasėkmių, bet šeštadienis buvo blogai, tikėjaus kad bus gerai, kad bus smagu, nes taip ir turėjo būt bet gavos taip, kažkaip nekaip,o buvo šalta, pikta, liūdna, vyko gilios naktinės diskusijos, kritimai nuo laiptų, ir šlapia žolė ryte.... hummm....bet vistiek vakarykštė topinė frazė "JI SPARDOS IŠ SALOTINIŲ KOJINIŲ!!!" :DDD....

2009.07.02

Buvo tokia gera diena, kad nors plyšk iš džiugesio. Buvau apsupta draugų ir pažįstamų, daug juokiaus, bėgiojau, slydau, apsikabinėjau ir visada šypsojaus, tik kažkodėltais dabar man slogi nuotaika, kažkoks liūdesys inlido manin, bet bandau prisiminti tą bajeriuką Justės, kurio mes šiaip ar taip nei vienas normaliai neatsiminėm, bet vistiek buvo juokinga :D. Taigi truputį atsiminimų nuotrūpų iš šios dienos (visur ta pati "Vartų" kebra:) )


Čia shadow baisiai jau patenkintas kai šitiek panų jam vienam padavė :DDD


santakos parkely žaidėm UNO, taip ir nepabaigėm, nepaaiškėjo nugalėtojas

daug maž taip ir rutuliojos mūsų veiksmas :)

FUUUU... (whew)

Tai vo, kažkaip užsiatostogavo mano blogas, ir dabar tiek visko turiu pripasakot, bet deja vasarą leisiu sau patingėti ir nepasidalinti savo įspūdžiais ir išgyvenimais su savo internetiniu dienoraščiu...
Todėl šįkart aš tik užsukau pasigirti, juk visi puikiausiai žinot kaip aš mėgstu tai daryti :D. Kaip sakoma viską jau visiems išpasakojau tai manau užteks tik nuotraukos ir be jokių komentarų, viskas aišku...



.. ir CHA-AURELIJAU (shadow) vis dėlto svajonės pildosi!!! :P

http://www.youtube.com/watch?v=U47UjCusxQ8

BEPROTIŠKAI FANTASTIŠKAS MUZIKOS FESTIVALIS- „DIEVAS YRA MEILĖ“

Pirmiausiai buvo neaiškus tarimasis kur ir kaip ir kada su kuo susitikt ir kur eiti, su kažkokiu neaiškiu vadovu. Ir taip iki paskutinio vakaro, jau net 22valandos nežinojau nieko tiksliai ir aiškiai. Taigi penktadienio rytą, buvo sunkus pakavimosi procesas, bet su mamos pagalba ir išmonę labai puikiai viskas sutilpo, tik blogai tas, kad labai neapgalotai prisidėjau maikučių, bridžiukus ir išsiėmiau paskutinę akimirką prieš išeidama šiltą megztinį. Labai džiaugiuos, kad vis dėlto paklausiau mamos ir užsidėjau striukę, ji vienintelė mane visą laiką gelbėjo. Po to labai šauniai įmontavau savo šauniąją dormeo pagalvę į miegmaišio maišą ir dar šauniau primontavau miegojimo kilimėlį prie palapinės. Na, o jau tada visa apsipundavus, su šliosu dešros ir kepalu duonos pirmai vakarieniai, patraukiau stotelės link. Po atvažiavimo į stotį buvo Jindrės laukimas, tada buvo truputis Jindrės panikos, kad mes nelabai žinom kaip nuvykti į tą petrašiūnų bažnyčią, tiksliau, kad Jindrė net neįsivaizduoja kaip ir kur ir kada ir per ką kas ten vyks. Na bet viskas gerai, Greta laiko padėtį J. Paskui dar šiek tiek dasipirkom atsargų maxėj ir kėlėmės kiton gatvės pusėn laukti 5 šleikos J.Pradėjąs lašnoti lietus žadėjo šlapią savaitgalį, bet aš vis nepasidaviau tokiom mintim, nes juk mano drabužių atsargos buvo įpatingai vasariškos J Na, ką žinojau tik tiek apie tą bažnyčią kaip ji daug maž atrodo nes kažkada, kažkokiomis aplinkybėmis buvau ją mačius. Dar buvau paklausus mamos kurioj maždaug stotelėj išlipt tai taip ir pasakė MAŽDAUG J Bet mano laimėj aš kažkaip gerai nujaučiau ar gerai susiorentavau ir išlipom būtent mums reikiamoj stotelėje

Iškart jau prie petrašiūnų bažnyčios vartų mus pasitiko įpatingai gerai nusiteikusi savanorė su salotinės spalvos liemene ir nurodė kur mums toliau pėdint. Tada gavom tokias korteles ant kurių reikėjo užsirašyti vardą ir iš kur tu, taip pat ant tų kortelių buvo parašyti numeriukai, kuriose vėliau grupėse būsim, ir dar tose kortelėse tiksliau beveik kaip knygutėse buvo ir visa programa ir daug kitos informacijos. Tada pradėjom savo mantą pakuoti į šiūkšlių maišus, ir netyčiom sutikom Jindrės pažįstamų, su kuries užmezgėm pokalbį, tada dar buvo daug laiko kol prasidės mūsų žygis tad aš prisidėjau prie žaidusiųjų lėkšte. Na o jau 16val prasidėjo daiktų krovimas į mašinas kurios turėjo nuvešti į vietą mūsų mantas ir kelionė pėstute į pažaisly. Tada kelią užtvėrė žaliukai ir nešini dydžiūle vėliava mes šturmavom visą kelią ir linksmai kas mokėjo žodžius giedodami patraukėm link pažaislio. Kai pasiekėm kauno marias pasiskirstėm į kelias grupeles šiek tiek pasikalbėjom apsipažinom, pasisakėm kas iš kur ir toliau ėjom į pažasily. Tada ten išklausėm įvadinę dalį ir ėjom statytis palapinių ir ruoštis suneštinei vakarieniai. Neužilgo atvažiavo ir mūsų mistiškasis vadovas- Simas, su savo keliais choristais, tai pora merginu ir vienu berniuku. Mes su jais susipažinom ir gan neblogai susidraugavom. Kai jau visi buvo daug maž pavalgę ir apsipažinę, ėjom klausyti vienuolių kalbų ir dalyvauti prasidėjusiuose šokiuose ir žaidimuose. Po to persikėlėm į kitą kiemą kur prasidėjo krikščioniško roko ir kunigų atliekamas koncertas, su dviem nerealiais vedėjais priešakį- Mantvydu ir Emiliu. Dar buvo atvykus kažkokia viduramžiškų šokių grupė ir mokino mus visus šokti kartu, tada mes visi apkabinom savo gausa visą pažaisly ir ratu susikabinę šokom iki nugriuvimo. Po visų šokių ir koncertų vyko mišios, o po mišių naktinė adoraciją iki 7val. ryto ,bet aš joje nedalyvavau, o nuėjau miegoti ir naktį taip nenormaliai šalta ir net su striuke miegant naktį nejaučiau kad miegu o jaučiau tik ŽIAURŲ šaltį. Ryte žadinimas irgi buvo pakankamai įspūdingas. Su bugnais ir tuo tokiu kaip policininkai turi mikrafonus tokius kaip ir didelius, buvo švelniai tariant žiauru, kai miego kokybė buvo neišpasakyta, o ir nuo trijų iki nepilnai aštuonių.... Kas buvo keisčiausia, kad pabudus ryte atsisuku į Jindre, žiū jos nėr¡ Nesuprantu galvoju kas vyksta, galvoju kur ji dingo, dar taip pažiūrėjau , tik pačiupinėju miegmaišį ir jaučiu, kad kažkas ten yra, ji buvo antiek susisukus, sulindus į miegmaišį, kad nė plaukėlio jos nesimatė . Aš net išsigandau kad ji bus jau turbūt uždusus, bet kur tau, ne, matai jai pavyko kažkiektais užmigt normaliai J. Bet jau kai jinai išlindo iš to savo kokono buvo kraupekiškas vaizdelis J O mes gi jokio veidrodėlio nei viena neturėjom, tai ką naudodamosios Jindrės telefonu šiaip ne taip bandėm atitaisyt vaizdą kuris mus taip gasdino, aš tai dar netgi sugebėjau persidažyt akis, bet deja tai nėkiek nepagerino padėties. Tada buvo dar baisiau, kai pamačiau eilę prie prausimosi šlangos, vanduo tai buvo neapsakomai ledinis, ir kai nusivalinėjau rankas rankšluoščiu atrodė kad net šiluma užtvindo visus delnus po tokio žiauraus šalčio. Ir dar be fazių nusliūnkinom į eilę prie maisto. Kai pagaliau rankose pajutau per plasmasinį indelį besiskverbiančią šilumą ir šiltai nuslenkančią arbatą buvo kažkas neapsakomai gero... J Tada Jindrė neapsikentus išvarė namo, pėstute iš pažaislio į girionis, protingas vaikas, taip labai J O aš pasileidau į trasą ieškot kompanijos. Žinoma kaip visada vyko konferencija, tada dalinimasis į grupeles ir ėjimas vykdyti misijų. Aš buvau 5 grupelėje su dviem vienuolėmis- Simona ir Donata. Labai malonios merginos J Grupelėse mes visi pirmiausiai susipažinom ir apsitarėm kokią užduotį turėsim daryti. Mes turėjom eiti į petrašiūnų slaugos namus. Beeidami miškeliu prisiskynėm kažkokių geltonų gėlyčių, o ten nuėją bendravom ir meldėmės už tuos ligonius, dovanojom mūsų priskintas gėlytes ir atsineštus ražančius bei kryželius, bet tie daikčiukai buvo nekažkokie bobučių prie bažnyčių sėdinčių pirkti, o iš Amerikos kažkokios senolės atsiųsti ir iš gražių žaismingų karoliūkščių suverti, ir tokie mieli ir keliantys nuotaiką J Visi ligonys labai džiaugėsi mūsų apsilankymu, kad galėjo šiek tiek pasiskųst, išsipasakot savo nuoskaudas ir kad galėjo pasijusti kažkam reikalingi ir kad kažkas ėjo pas juos su noru su nusiteikimu kad jiems būtų geriau J Grįžę iš misijų laukėm vakarienės o po vakarienės vėl vyko nerealus koncertas. Koncertavo Mantvydas su savo vaikų grupe iš jūrų skautų, p oto dar su kita savo grupe „Aukštyn bures“, dar buvo kažkoks jo draugas Benas su savo grupe „Quest Rising“ ir jo grupės gitaristas ant savo elektrinės gitaros turėjo ne šešias stygas, o septynias, o žinot kodėl? Todėl, kad šeši negražus skaičius. Pasitasę pagal krikščionišką metalą ir roką, truputį gavom krikščioniško repo. Po tokio vežančio koncertuko, vyko šventintos druskos ir žvakių dalinimas tiems kurie ėjo „Šviesos kelią“ o kiti ėjo žiūrėti filmo į Pacų koplyčią. Filmas vadinosi „kartą“(once) aišku, neapsėjom ir be šiokių tokių nesklandumų, o smagiausia buvo kai atėjo viena savanorė ir pareiškė, jog mes negalėsim miegoti toj koplyčioj ir po filmo teks šutint į šlapias ir šaltas palapines, bet tik prasidėjus filmui įvyko masinis lūžimas visi alei vienas net ir buvusieji su mumis savanorei nulūžo, na o ką Greta, kad niekam netrukdytų ir niekas jai netrukdytų nuo kėdės miego pozocijos persikėlė po suolais ir kėdėm kur pagaliau gavo truputėliuką miego kokybės J Tada jau 9 netgi valandą ryto vėl vyko žaidimas pabudome ir kelkimės, nuo pat sekmadienio ryto iki kol grįžau namo pastoviai viską merkė lietus , kai valgėm lijo, kai buvom konferencijoj kurios valandą aš pramiegojau lijo, kai bendravom su baikeriais ir klausėm jų atsivertimo į Dievą istorijų lijo, kai susidėjinėjom palapines lijo, kai buvom mišiose lijo, ir net kai atsisveikinėjom lijo, lijo ir tada kai ėjau į trūliką, lijo net tada kai sėdau į autobusą namo, bet visą tą laiką kai aš ir visi mano daiktai neturėjo nė trupinėlio sauso lopinėlio, buvau išsišiepus iki ausų ir begalo laiminga, kad turėjau progą per tas kelias dienas pamatyt kaip gali būt smagu su tokiais tikinčiais žmonėmis, pamatyt kokie jie visi teigiami ir draugiški, per tas dienas neišgirdau nei vieno iš aplinkui keiksmažodžio apart to kad jindrė pastoviai viską keikė, nepamačiau nieko kas man būtų nemalonu akiai ir nepatekau į jokią keblią situaciją. Ten jaučiaus labai gerai, su visais traukiau lietuviškas ir lenkiškas giesmes, su visais kračiau galvą pagal krikščionišką metalo muziką ir su visasi šypsojaus, nes Dievas yra Meilė J

O šiandien aš perskaičiau labai gražų straipsnį, Žalgirio fano straipsnį. Na, gal jis ne kiek gražus (netaip išsireikšta) bet toks kažkos kad mane taip maloniai nuteikė, pamaniau ir aš norėčiau jausti kažką tokio kaip tas fanas, nes kolkas man krepšinis ,taip jau ddaugiau nei žaidimas, bet, dar ne visas gyvenimas.
Dar šiandien aš daug šypsojausi, aš dažnai daug šypsaus, ir jau manau man nebeskauda žandų nuo šypsojimosi todėl, kad jau užkačelinta mano šypsena gavos :DDD
O štai dabar jaučiuos truputį labai prastai. Visų pirmą mano nuotaiką blogina tas faktas, jog mano plaukų spalva gavos švelniai tariant tragiška, nes dabar atrodau kaip keturiasdešimtmetė motera, fjech spalva...nepasisekė, tikiuos daugiau ši klaida nepasikartos. Toliau dar kas manęs tikrai nedžiugina tai dar vienas elementarus faktas, jog aš eilinį kartą nepasimokiau tiek kiek galėjau, kad rytojaus atsiskaitymai nenueitų šuniui ant uodegos...oh aš tik nusiviliu savimi, padarau šiokias tokias išvadas, bet nieko nekeičiu...valios trūkumas....

SMILE :)))

Visam kūne jaučia kažkokį sąmišį, spurdesį, bruzdęsį, nežinau ar tai drugeliai ar šeip kažkokie vabaliūkščiai, bet kažkas tikrai ten yra, aš juos jaučiu :D. Ir man tai patinka, žinoma, jie dažniausiai miega arr šeip kažką veikia, kad aš jų nejaučiu, bet kartasi ateina tokios akimirkos kai "kažkas" juos pažadina. O tada būną...ummmmm....
Šiandien mama į mane labai keistais žiūrėjo ir sakė " Na gerai aš jau susitaikiau su tuo, kad tu pastovei kaip girta atrodai, kad tu visada linksma ir panašei, nu bet šiandien tavo šypsena veide netelpa!! Greta, tu įsimylėjai???!!!"
Bet ne deja, man teko ją nuvilti, kad ir kaip apmaudu aš tik šeip išeinu jau net iš SAVO laimės ribų ir...na gerai galiu pasakyt, kad visiems būtų ramiau taip, Aš-MYLIU, Myliu-pasaulį, myliu-šlapią žolę, myliu-pabėgojimą po šlapią žolę gilią naktį, myliu-mėnulį, kad ir koks jis bebūtų ar pilnatis ar jaunatis, vistiek aš jį myliu, dar myliu tas tokias mažažiedes laukų gėlytes, dar myliu-saulę, taip pat myliu ir lietų, aš tiesiog ĮSIMYLĖJUS gyvenimą!!!!! :))) ir tai deja, kelia nuotaiką, aš tai dievinu, nes tai BEPROTIŠKAI FANTASTIŠKAS jausmas!!!
Penktadienį turėjau tiksliau labai labai norėjau nueiti į "IR" koncertą, bet, ech, labai tikiuos kad gavau kažką geriau nei "IR". Man buvo gera, bet taip gera iš vidaus, tada pabudo visi tie gyviai esantys manyje, ir dar, dar buvo laaaabai skanu,buvo skomis toks, na kaip ankstyvą pavasarį pribėgusi iš beržo sula, tokia švelniai saldi, gaivi, truputėliuką šalta bet ir tuo pačiu šildanti ir šlapia :DDDD...tikrai skanumėlis!!! :DD

KOTAS???!!!

Hummmm, šiandien vėl buvau "Vartuose". Man buvo pakankamai smagu ir dar buvo daug, na gerai laaaabai daaaaug juoko. Aišku daugelis juokelių buvo gerokai iškrypę (mano dėka) ir dar buvo daug Jindrės isterijų, bet šiaip buvo tikrai juokinga :D Šeip daug pasakoti, pusę jaučiu eilinį sykį daug prikurčiau ir po to būtų labai sunku visą bendrą informaciją apsdoroti taip, kad būtų arti tiesos nes reiktų viską ką aš pasakoju: atimti pusę ir padalinti iš dešimt, va tada jau būtų kažkas arti tiesos :DDD . Ai, bet nebūčiau aš-GRETA, man kitaip tiesiog neišeina.
Bet žiūrint iš tos pusės, kad aš vistiek turiu kokią nesamonę suvaryt ant galo, nu tai pasakysiu tiek, kad šiuo metu yra toks laikotarpis, kad neįsivaizduoju savo gyvenimo nuostabiasnio, labiau beprotiškai fantastiško, ar dar kaip kitaip išsireiškus, kad viskas būtų persunkta perdėtu gerumu, bet su keliais trūkumais kurie visko netik, kad negadina, bet ir dadema tobulumo jausmą, nes juk tik tada viskas tobula, kai yra ir trūkumų ir pakankamas kiekis teigiamų dalykų, dabar kaip tik yra tas metas kai visko ta pati pati idealiausia norma. Kažkaip lievai čia išsireiškiau, kaži ar kas nors apart manęs dar tai supras, beeet... KAM TAI RŪPI??? :DDD

hammmmmm....

Pamasčiau, kad pakankamai senokai rašiau kažką čia. Ir pastebėjau, jog šiam pranešimui turbūt nerasčiau jokios iliustracijos, bet atsižvelgus į dabartinę mano padėtį iliustracijų nereikia. dabar esu sumišus, nežinau ką daryt turiu tiek visokių variantų, kad niekaip neišsirenku to vieno geriausio..hammmm...
O namie vėl atsidarė nesmonių kalvė, vėl visur mėtos pieštukai teptukai, grindys skendi drožlių ir stiklo skeveldrų klane, ant visų daiktų dažų ir klijų dėmės (kaip reiks viską sutvarkyt)... Mama vėl pyksta, nes neatsimena kada pas mane kambarye paskutinį kartą buvo tvarka, bet juk aš nespėju, ech ir kaip sunku kai tau penkiolika.
Dabar vėl reikia tik kaip nors iškęst ir niekur neprašyt ateinančius du savaitgalius, kad gaučiau gerą ir dydeliausią atpildą už viską gegužės 29d. būtų beprotiškai fantastiška, jei mano tokie tolimieji planai kadanors imtų ir va taip va išsipildytų, nes dar niekada nebuvo to, todėl, kad viskas kas geriausiai dažniausiai vyksta eksprontu, čia ir dabar.

Dar noriu tranzuot, bet bijau.. taigi kol laikas ant šiokio tokio nevisai galbūt sveiko proto siūlelio, dar pasilaikysiu šią mintį kur nors giliau. Geriau piešiu, nes tai man nesukelia jokio pavojaus.... turbūt.

..tiesiog... GMD!!!!!

Na va dabar jau kai šiek tiek apslopo mano emocijos galiu ramiai viską, na gerai ne viską, o tik nedidelį trupuėliuką atsiminimų ir emocijų sutarmūzint štai čia :) Kadangi jau turiu fotų tai mano pasakymėlis bus su iliustracijomis. (kadangi Gugustė prašė su ja nedėt fotų, nū tai bus nevisiškai kaip norėjau, bet gerai) :D

Štai čia, mes taip kažkaip netyčia atradom tokį bromelį kieman, o va tensupynių, po to dar kažkotais kur Augustė su Skaidre ten įsirengė fortą, na ir maždaug nuo čia prasidėjo mūsų "nuotykiautojų" maršrutas :)


Tada aš pirmą kartą gyvenime pamačiau TIEK LENKŲ VIENOJ VIETOJ IR DAR Lietuvoj, net pamaniau, kad jie ratu ten eina.. .XDDD


Paskum teko pasijuokti iš labai linksmų ir jau vasariškai nusiteikusių vaikeliukų :)))
Tadam muzikantų tarpe pamačiau vieną pažįstamą, bet nepažinau tuom kart tai taip ir pramazinau proga su juo pasilabint XDD
Akimirka, kai vos ne vos suradom UŽUPIO RESPUBLIKĄ (matai neužteko tik UŽUPIO) :D ta akimirka, kai čia nėra Augustės XDDD
Tada visko prisivalgius teko suvirškint, medžių karstymuose, deja ne kaip suėjo....

Na ir žinoma, kaipgi Greta apseis be nesklandumų, gferai kad jiem an menkai palyginus atsipirko....
Dar paskiau mano malonumui sutikau ten ir DŽASTINĄ, buvo geeeeras XDD
o jau po to prasidėjo kaifavimas su SKAMP'ais....
nai r galiausiai juokingasis traukinys su vakaro anegdotu "ATSARGIAI DURYS UŽSIDARO-KITA STOTELĖ.." arba, "KLAUSAU, KLASAU, KLAUSAU...ALIO!!!" xddd

Nu visai gražu ... :)

Pagaliau da-augau iki to, kad ir vaikinai gali būti draugais :). Atsimenu kai buvo pradinės laikai, tada tik drįsk atsisėst vienam suole su berniuku, ar dar ką nors, juk tada jie buvo didžiausi priešai, bet gi dar prieš mokyklą su jais žaidėm kaip su lygiais, kaip su draugėm, visi buvom vienodi, bet pradėjo ryškėti ne tik išvaizdos bet ir viso kito skirtumai kurie kažkada trukdė bendrauti, o dabar tik dar maloniau nediskriminuojant ir neišskiriant draugų vien tik dėl jų lyties :) Juk visi mes žmonės, visi mes šypsomės... :))...

Pavasaris gerai kalė į galvą XDDD

Toks nuostabus pasaulis, man dabar atrodo, jog net maži nesklandumai ar menkos problemėlės, tampa nematomomis. Ir taip viskas puiku taip nuostabu, kad uch atrodo net netelpu savy. Tikrai man dažnai jaučias, kad mano mažo kūno mano asmenybei tikrai per maža....Tada imu plėšytis,  o tai jau kažkas baisaus... m gal reiktų mažint asmenybę, arba didint kūną? XDDD Kažkas vėl netaip.... Aną dien kalbėjau su dėdėmis policininkais, pokalbis buvo maždaug toks :

-Sveiki, o policininkų profesija turbūt žmones įpareigoja nesišypsoti, ar ne? Nes aš dar niekada nemačiau besišypsančio policininko....

- O tu žinai mergaite, kad nepažįstamų dėdžių negalima erzint? 

XDDDD......

Todėl aš nusprendžiau, kad dėdės policininkai negana to, kad visai nesišypsantys žmonės, bet dar ir labai užsiemę savo naujųjų segway'ų apžiūra ir neturi laiko kvailiems mano klausimams... Na, ką aš nuo to tik dar labiau ėmiau šypsotis nes tas mane pralinksmino, jų deja, ne.... :)

Šypsokimės :>>>

...

...jauču, kad kažkas apsigyveno manyje, ir man tas laaaaabai nepatinka...ir neįsivaizduoju, ko imtis norint TAI pašalinti iš-deletinti iš mano atminties... :/

Pavarom!!! :)))

Eiktusau!!! Argi gali būt nuostabiasnė  savaitė nei ši ???!!! (na tarkim, kad kolkas ne) Nes , juk vajetau vajetau...pirmiausia nuostabu tai , kad ši mokslo savaitė buvo tik keturios dienos!!!! tai kad pirmadienį nereikėjo eit į mokyklą buvo pirma gera žinai savaitės pradžioj, antradienį grįžo Tautvydas ir iškart susitiko su manim, buvo smagu vėl jį pamatyt. Va jį tikrai ramia sąžine galiu priskirt į savo BEPROTIŠKAI FANTASTIŠKŲJŲ žmonių sąrašiuką :). Kuo toliau tuo daugiau  tenka sutikti ypatingai beprotiškai fantastiškų asmenų... :>>> Tai va toliau, trečiadienis šeip ar taip ruošės būt gera tikrai gera diena, bet pasidarė dar geresnė kai pabuvau su Jindre nuėjau į "Vartus" o po to patraukiau į gitaros pamokas, o ten gavau netik gitaros pamoką, bet ir dozę gero vitamino C XDDDD Toliau ketvirtadienis, na nelabai ypatinga diena, bet pakenčiamai normali tokia. kažkaip nelabai įsimintina.  O va penktadienis...tai trūksta žodžių koks nuostabus buvo, na tiesiog nemoku apipasakot...ai nesamonė kažkokia su manim daros jei jau žodžiai nebesiriša, sakyčiau girta nu bet kad lygtais ne, tada būtų variantas, kad įsimylėjus bet kad irgi ne..tada turbūt būsiu gerokai paveikta pavasario va taip :))))

nai nai nai

Na va štai ir praėjo atostogos. Per jas nenuveikiau nieko beprotiško, nieko ypatingo, nieko kas jas padarytų labai įsimintinas, bet jos buvo tiesiog NUOSTABIOS!!! Esu visiškai patenkinta savo veikla per jas, žinoma galėjau ir daugiau nuveikt ir daugiau pabūt grynam ore, na bet juk neveltui yra posakis kai gerai noris dar geriau. Taigi bendrai paėmus truputis istorijos iš MANO atostogų:

Pestuke iki Zapyškio, pasirodo netaip jau toli ir netaip prailgsta kelionė kai eini ne viena, o su kad ir kamuoliu, žinoma vairuotojai žiūrėjo truputį keistokai, kas per vaikas einantis pakelia ir bumsintis kamuoliu XD.

Naktis su drauge balkone ir dydeliu puodeliu jau net nebekavos :D su juoda duona ir dangus be žvaigždžių, tada atrodė malonu ir mistiška, o dabar smagu prisimint :>>>

Prilankstyti beveik tris šimtus plaštakių, tai ne juokas bet palyginus visai malonus užsiemimas, o dar geriau kai turi prieš save galutinį rezultatą, dydeliausia krūva popierinių plaštakių :>>>

Pagaliau su malonumu sugraužiau "Rugiuose prie bedugnės" esu tvirtai įsitikinus, jog tasai herojus Kofildas tikrai vertas trečios veitos mano netikrų meilių sąraše :) Ėmiausi kitos knygos ir su dar labiau įsitikinau, jog tikrai man  patinka mano skonis knygoms XDDD

Nudžiuginau ir Kamilę ir Vilimą savo velykinėm dovanom, išraižiau daug stiklo ir man atrdo gražu, (turbūt pozityviau ėmiau žvelgt į save ir savo kūrynius :) )

Daug žaidžiau krepšinio kamuoliu , tiksliau pasakius daug mėčiau į kašę XDD važinėjau riedlente ir vaikščiojau po mišką.

Buvau zoologijos sode, išsiaiškinau kur yra Petrašiūnų geležinkelio stotis ( juk man prireiks šių žinių kai važiuosiu į Vilnių )

Piešiau ir pūčiau daug muilo ir gumos burbulų XDDD

Tai pat mokinaus grot gitara iki kol imdavo skaudėt pirštus, bet su kiekviena praleista prie gitaros valanda imu manyt, jog man tai tikrai netaip paprasta kaip tikėjaus ir, kad talento pas mane tam visiškai nėra, o ir darbo per mažai įdedu...

Per atostogas buvau naktinis padaras, miegodavai iki po pioetų o guldavaus gerokai po 4valandos. 

Žiūrėjau daug filmų dėl to jaučiuos gavus gerą dozę gerų filmais išreikštų minčių, man patiko.

Tai tiek aš atsimenu iš savo pavasario atostogų :)))...

JĖGELĖ!!!!

CHa Cha pavasariškai nusiteikę, žygiuojam šviesia (na nevisada) gatvele in mokyklą, įsilipus į salotinius inkarus su paslėptom gėlytėm :>>> Metus paltą ir nusikirpus plaukus taaaaaip legva, nors imk ir skrisk, ir žinokit nedaug trūksta, kad pakilčiau, dar dar truputis ir žiū jau SKRENDŪŪŪŪ!!!!

Ar jaučiu pokyčius? :O

Nejau kažkas ir vėl keičias?! Jei taip tada nuostabu!!!! (sun)  CHa CHa, va jums vadinas ir aš galiu kažką, puiku. Tiek visokių kardinalių pokyčių mano dabartiniame gyvenime, kad net sunku apipasakot. Ogal net ir nereikia pasakot, lai viskas vyksta savaime kam reiks tas pamatys, supras ar pasiteiraus. Pažiūrėsim ar į gerą man tai, kažkodėltais manau, kad tai ypatingai gera (mm). Turiu štai naujų užgaidų sąrašą :D:D:D

1. Naujam semestre turėt 7 iš lietuvių kalbos ir 8 iš chemijos

2. bent iki gegužės nesidažyti plaukų

3.nebenešioti akinių XDDD 

pažiūrėsim kaip šį kart seksis vykdyt, praitus pakankamai gerai kai kuriuos vykdžiau.... Tai tiek mano mielieji :))

Taip lengviau mokintis, nurašinėjant išmokt reikiamus tekstus XDDD

Pasaulio politinis žemėlapis
Pasaulio politinio žemėlapio samprata
Pasaulio politinis žemėlapis yra žmonijos politinės veiklos, glaudžiai susijusios su kitomis veiklos sritimis (kultūrine, ūkine), rezultatas tam tikru istorijos laikotarpiu.
Kas sudaro pasaulio politinį žemėlapį?
Svarbiausios politinio žemėlapio sudedamosios dalys- nepriklausomos valstybės. Jų pasaulyje nuolat daugėja. Pavyzdžiui, 1900m. buvo tik 55 nepriklausomos valstybės, o 2004m.- jau apie du šimtus. Tikslų skaičių pasakyti sunku, nes yra teritorijų, turinčių tik dalį valstybių požimių (Taivanas, Šiaurės Kipro turkų respublika), o kai kurios teritorijos tėra apsiskelbusios valstybėnis- pseudovalstybės (pvz., Sedangas, neva esantis Indokinijos pusiasalyje).
Pasaulio politiniame žemėlapyje dar yra ir priklausomų teritorijų. XX a. pradžioje tokį statusą turinčios teritorijos apėmė 55% pasaulio sausumos ir nuo seno buvo vadinamos kolonijomis. Dabar kolonijos apibrėžimą atitinkančių teritorijų liko labai nedaug. Oficialiai kolonija laikomas tik Gibraltaras (Jungtinei Karalystei priklausanti nedidelė, bet strategiškai labai svarbi teritorija pačiuose Pirėnų pusiasalio pietuose, ties Afrika). Kitos priklausomos teritorijos vadinamos įvairiai: pavyzdžiui, globojamosios salos, laisvai prisijungusi teritorija (JAV priklausantis Puerto Rikas), užjūrio departamentai (Prancūzų Gviana). Pasaulyje dabar yra apie 60 priklausomų teritorijų, tačiau jos teapima 1% sausumos. Didžiausia iš jų- Grendlandija (autonominė Danijos dalis)
Pasaulio politiniame žemėlapyje esama neapibrėžto statuso teritorijų. Pavyzdžiui, Vakarų Sachara, kurios likimas nenuspręstas. Tačiau yra ir "baltųjų dėmių"- specialaus rėžimo ir nė vienai valstybei nepriklausančių teritorijų. Tai Antarktida. Panašų tarptautinį statusą turi ir Mėnulio paviršius!
Šiuolaikiniame pasaulyj svarbus vaidmuo tenka nepriklausomybės siekiančioms tautoms. Jų gyvenamos teritorijos nepažymėtos politiniame žemėlapyje, tačiau šios tautos yra reikšmingas tarptautinių santykių subjektas. Tokių tautų dabar beveik 170 (pavz., čečėnai, kurdai, tamilai, sikhai) ir jos įvairiomis priemonėmis siekai valstybingumo.
Politinio žemėlapio raida
Pasaulio politinio žemėlapio pasikeitimai priklauso nuo įvairių veiksnių. Svarbiausi iš jų: ekonominių, karinių ir politinių galių pasiskirstymas pasaulyje, gyventojų migracija, integracijos (tautų ir valstybių vienijimosi) ir valstybių skilimo procesai. Skiriami keli reikšmingiausi pasaulio politinio žemėlapio raidos etapai.
Pirmas etapas
Truko nuo pirmųjų valstybių susiformavimo iki Didžiųjų geografinių atradimų epochos. Pirmosios valstybės atsirado prieš 5-6 tūkst. metų. Nilo žemupyje- senovės Egiptas, Tigro ir Eufrato tarpupyje- Šumeras. Vėliau iškilo Kinija, Indija. Pirmosios Europos valstybės galėjo susikurtiKretoje. Būta valstybių ir Amerikoje, ir Afrikoje. Viduramžiais atsirado daugybė mažų feodalinių valstybėlių. Be jų, susikūrė ir keletas labai didelių: arabų kalifatas, Kijevo Rusia, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, inkų imperija.
Antrasis etapas
Prasidėjo Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu ir truko ki Pirmojo pasaulinio karo. Europiečiams atradus naujų žemių, susidarė pirmosios kolonijinės imperijos. Pasaulio politiniame žemėlapyje įsitvirtino metropolijos ir kolonijos. Atskirais istorijos laikotarpiais pasaulyje pirmavo Ispanija, POrtugalija, Olandija, Anglija ir Prancūzija. Vyko nuožmūs karai dėl pasaulio perdalijimo. XVIII a. pasaulio politiniame žemėlapyje atsirado Jungtinės Amerikos Valstijos, XIX a. pradžioje- daugelis Lotynų Amerikos valstybių, XVIII-XIX a. labai plėtėsi Rusijos imperija.
Trečiasis ..... o toliau rašyt atsibodo XDD

...kažin ar taip būna realybėj...

Nežinau kaip būtų galima tai pavadinti... Dėl to tik tiek ir...

...Frazė " apie tokį gyvenimą aš ir svajojau.." , šaltos rankos, šiluma viduje, nuo gatvės šviesų spindnti upė, šildančios rankos, mielas petis į kurį gali atsiremti ir ateinanati naktis su tavo išėjimu... Galbūt svajonė, galbūt tai galima susapnuoti, o gal taip būna iš tikro?

Gyvenimas ant galbūt laiptelio, baisu nuo jo nukristi, bet ir dvejoju lipti toliau. Toks stovėjimas nieko gero ar blogo neatneša, bet taip tiesiog svyruoti nežinia į kurią pusę... Hmm... NUOBODU!!!NEĮDOMU!!! AŠ-taip nenoriu, MANO-gyvenimas pilnas spalvų, jis nėra juodai baltas nes tada gauans pilka, o pas mane viskas spalvota, MAN-reikia džiaugsmo, linksmumo, šypsenų ir svarbiausia vissapusiškų SPALVŲ, MANĘS-nereikia peikt ar varyt an manęs, kad suporasščiau kokie Mes "tolerantiški" ar kokia AŠ nevykėlė... Egojizmas veržias per kraštus.... Deja....Vėl reik kažką galvot, bet gal ne apie save... Na, bet vistiek "likim draugais"...

One flew over the cuckoos nest

Pirmas įspūdis, am sick, antras wow, trečias, jo...
O dabar esu truputį pasimetus nežinau net ką galvot... Toks ... na net nežinau kaip būtų galima apibūdint šį filmą, taip sakant "mergelėms" taip pat suvokiamas be žodžių XDDD

Dar dar truputis... ir galbūt... !!!!

Paskutiniu metu itin mane nešioja RHCP muzika... Ir net mano dabartinis gyvenimo laikotarpis atsispindi jų dainų žodžiuose. Pavyzdžiui kaip ir "can't stop.."; "when to descend to amend for a friend..."; "just to hear you sing it out.. " ir t.t. ... Tiesiog užbūrė!!! Dabar dar truputį laukiu, labai rimtai ir nerimastingai laukiu, o gal vis dėlto pavyks ir man? Gal pagaliau ir aš turėsiu savo laimę jau 15m. ieškotą laimę, gal aš jau ją turėsiu?! Na, taip žinoma, kad aš ir daabr buvau pakankamai laiminga...Bet galbūt tai bus kažkas radikalaus ir apvers visą mano gyvenimą aukštyn kojom ir turėsiutai kam jaučiaus visą laiką negabi? Juk neveltui mokslininkai yra pasakę ...." 90% -darbo ir 10%-talento" ... Tai ir gerai daabr tiesiog beprotiškai lauksiu ir tikėsiuos, kad man pavyks ir aš sugebėsiu atrast savy pakankamai jėgų ir valios šitam... :>>>