
Čia shadow baisiai jau patenkintas kai šitiek panų jam vienam padavė :DDD

santakos parkely žaidėm UNO, taip ir nepabaigėm, nepaaiškėjo nugalėtojas
daug maž taip ir rutuliojos mūsų veiksmas :)
BEPROTIŠKAI FANTASTIŠKAS MUZIKOS FESTIVALIS- „DIEVAS YRA MEILĖ“
Pirmiausiai buvo neaiškus tarimasis kur ir kaip ir kada su kuo susitikt ir kur eiti, su kažkokiu neaiškiu vadovu. Ir taip iki paskutinio vakaro, jau net 22valandos nežinojau nieko tiksliai ir aiškiai. Taigi penktadienio rytą, buvo sunkus pakavimosi procesas, bet su mamos pagalba ir išmonę labai puikiai viskas sutilpo, tik blogai tas, kad labai neapgalotai prisidėjau maikučių, bridžiukus ir išsiėmiau paskutinę akimirką prieš išeidama šiltą megztinį. Labai džiaugiuos, kad vis dėlto paklausiau mamos ir užsidėjau striukę, ji vienintelė mane visą laiką gelbėjo. Po to labai šauniai įmontavau savo šauniąją dormeo pagalvę į miegmaišio maišą ir dar šauniau primontavau miegojimo kilimėlį prie palapinės. Na, o jau tada visa apsipundavus, su šliosu dešros ir kepalu duonos pirmai vakarieniai, patraukiau stotelės link. Po atvažiavimo į stotį buvo Jindrės laukimas, tada buvo truputis Jindrės panikos, kad mes nelabai žinom kaip nuvykti į tą petrašiūnų bažnyčią, tiksliau, kad Jindrė net neįsivaizduoja kaip ir kur ir kada ir per ką kas ten vyks. Na bet viskas gerai, Greta laiko padėtį J. Paskui dar šiek tiek dasipirkom atsargų maxėj ir kėlėmės kiton gatvės pusėn laukti 5 šleikos J.Pradėjąs lašnoti lietus žadėjo šlapią savaitgalį, bet aš vis nepasidaviau tokiom mintim, nes juk mano drabužių atsargos buvo įpatingai vasariškos J Na, ką žinojau tik tiek apie tą bažnyčią kaip ji daug maž atrodo nes kažkada, kažkokiomis aplinkybėmis buvau ją mačius. Dar buvau paklausus mamos kurioj maždaug stotelėj išlipt tai taip ir pasakė MAŽDAUG J Bet mano laimėj aš kažkaip gerai nujaučiau ar gerai susiorentavau ir išlipom būtent mums reikiamoj stotelėje
Iškart jau prie petrašiūnų bažnyčios vartų mus pasitiko įpatingai gerai nusiteikusi savanorė su salotinės spalvos liemene ir nurodė kur mums toliau pėdint. Tada gavom tokias korteles ant kurių reikėjo užsirašyti vardą ir iš kur tu, taip pat ant tų kortelių buvo parašyti numeriukai, kuriose vėliau grupėse būsim, ir dar tose kortelėse tiksliau beveik kaip knygutėse buvo ir visa programa ir daug kitos informacijos. Tada pradėjom savo mantą pakuoti į šiūkšlių maišus, ir netyčiom sutikom Jindrės pažįstamų, su kuries užmezgėm pokalbį, tada dar buvo daug laiko kol prasidės mūsų žygis tad aš prisidėjau prie žaidusiųjų lėkšte. Na o jau 16val prasidėjo daiktų krovimas į mašinas kurios turėjo nuvešti į vietą mūsų mantas ir kelionė pėstute į pažaisly. Tada kelią užtvėrė žaliukai ir nešini dydžiūle vėliava mes šturmavom visą kelią ir linksmai kas mokėjo žodžius giedodami patraukėm link pažaislio. Kai pasiekėm kauno marias pasiskirstėm į kelias grupeles šiek tiek pasikalbėjom apsipažinom, pasisakėm kas iš kur ir toliau ėjom į pažasily. Tada ten išklausėm įvadinę dalį ir ėjom statytis palapinių ir ruoštis suneštinei vakarieniai. Neužilgo atvažiavo ir mūsų mistiškasis vadovas- Simas, su savo keliais choristais, tai pora merginu ir vienu berniuku. Mes su jais susipažinom ir gan neblogai susidraugavom. Kai jau visi buvo daug maž pavalgę ir apsipažinę, ėjom klausyti vienuolių kalbų ir dalyvauti prasidėjusiuose šokiuose ir žaidimuose. Po to persikėlėm į kitą kiemą kur prasidėjo krikščioniško roko ir kunigų atliekamas koncertas, su dviem nerealiais vedėjais priešakį- Mantvydu ir Emiliu. Dar buvo atvykus kažkokia viduramžiškų šokių grupė ir mokino mus visus šokti kartu, tada mes visi apkabinom savo gausa visą pažaisly ir ratu susikabinę šokom iki nugriuvimo. Po visų šokių ir koncertų vyko mišios, o po mišių naktinė adoraciją iki 7val. ryto ,bet aš joje nedalyvavau, o nuėjau miegoti ir naktį taip nenormaliai šalta ir net su striuke miegant naktį nejaučiau kad miegu o jaučiau tik ŽIAURŲ šaltį. Ryte žadinimas irgi buvo pakankamai įspūdingas. Su bugnais ir tuo tokiu kaip policininkai turi mikrafonus tokius kaip ir didelius, buvo švelniai tariant žiauru, kai miego kokybė buvo neišpasakyta, o ir nuo trijų iki nepilnai aštuonių.... Kas buvo keisčiausia, kad pabudus ryte atsisuku į Jindre, žiū jos nėr¡ Nesuprantu galvoju kas vyksta, galvoju kur ji dingo, dar taip pažiūrėjau , tik pačiupinėju miegmaišį ir jaučiu, kad kažkas ten yra, ji buvo antiek susisukus, sulindus į miegmaišį, kad nė plaukėlio jos nesimatė . Aš net išsigandau kad ji bus jau turbūt uždusus, bet kur tau, ne, matai jai pavyko kažkiektais užmigt normaliai J. Bet jau kai jinai išlindo iš to savo kokono buvo kraupekiškas vaizdelis J O mes gi jokio veidrodėlio nei viena neturėjom, tai ką naudodamosios Jindrės telefonu šiaip ne taip bandėm atitaisyt vaizdą kuris mus taip gasdino, aš tai dar netgi sugebėjau persidažyt akis, bet deja tai nėkiek nepagerino padėties. Tada buvo dar baisiau, kai pamačiau eilę prie prausimosi šlangos, vanduo tai buvo neapsakomai ledinis, ir kai nusivalinėjau rankas rankšluoščiu atrodė kad net šiluma užtvindo visus delnus po tokio žiauraus šalčio. Ir dar be fazių nusliūnkinom į eilę prie maisto. Kai pagaliau rankose pajutau per plasmasinį indelį besiskverbiančią šilumą ir šiltai nuslenkančią arbatą buvo kažkas neapsakomai gero... J Tada Jindrė neapsikentus išvarė namo, pėstute iš pažaislio į girionis, protingas vaikas, taip labai J O aš pasileidau į trasą ieškot kompanijos. Žinoma kaip visada vyko konferencija, tada dalinimasis į grupeles ir ėjimas vykdyti misijų. Aš buvau 5 grupelėje su dviem vienuolėmis- Simona ir Donata. Labai malonios merginos J Grupelėse mes visi pirmiausiai susipažinom ir apsitarėm kokią užduotį turėsim daryti. Mes turėjom eiti į petrašiūnų slaugos namus. Beeidami miškeliu prisiskynėm kažkokių geltonų gėlyčių, o ten nuėją bendravom ir meldėmės už tuos ligonius, dovanojom mūsų priskintas gėlytes ir atsineštus ražančius bei kryželius, bet tie daikčiukai buvo nekažkokie bobučių prie bažnyčių sėdinčių pirkti, o iš Amerikos kažkokios senolės atsiųsti ir iš gražių žaismingų karoliūkščių suverti, ir tokie mieli ir keliantys nuotaiką J Visi ligonys labai džiaugėsi mūsų apsilankymu, kad galėjo šiek tiek pasiskųst, išsipasakot savo nuoskaudas ir kad galėjo pasijusti kažkam reikalingi ir kad kažkas ėjo pas juos su noru su nusiteikimu kad jiems būtų geriau J Grįžę iš misijų laukėm vakarienės o po vakarienės vėl vyko nerealus koncertas. Koncertavo Mantvydas su savo vaikų grupe iš jūrų skautų, p oto dar su kita savo grupe „Aukštyn bures“, dar buvo kažkoks jo draugas Benas su savo grupe „Quest Rising“ ir jo grupės gitaristas ant savo elektrinės gitaros turėjo ne šešias stygas, o septynias, o žinot kodėl? Todėl, kad šeši negražus skaičius. Pasitasę pagal krikščionišką metalą ir roką, truputį gavom krikščioniško repo. Po tokio vežančio koncertuko, vyko šventintos druskos ir žvakių dalinimas tiems kurie ėjo „Šviesos kelią“ o kiti ėjo žiūrėti filmo į Pacų koplyčią. Filmas vadinosi „kartą“(once) aišku, neapsėjom ir be šiokių tokių nesklandumų, o smagiausia buvo kai atėjo viena savanorė ir pareiškė, jog mes negalėsim miegoti toj koplyčioj ir po filmo teks šutint į šlapias ir šaltas palapines, bet tik prasidėjus filmui įvyko masinis lūžimas visi alei vienas net ir buvusieji su mumis savanorei nulūžo, na o ką Greta, kad niekam netrukdytų ir niekas jai netrukdytų nuo kėdės miego pozocijos persikėlė po suolais ir kėdėm kur pagaliau gavo truputėliuką miego kokybės J Tada jau 9 netgi valandą ryto vėl vyko žaidimas pabudome ir kelkimės, nuo pat sekmadienio ryto iki kol grįžau namo pastoviai viską merkė lietus , kai valgėm lijo, kai buvom konferencijoj kurios valandą aš pramiegojau lijo, kai bendravom su baikeriais ir klausėm jų atsivertimo į Dievą istorijų lijo, kai susidėjinėjom palapines lijo, kai buvom mišiose lijo, ir net kai atsisveikinėjom lijo, lijo ir tada kai ėjau į trūliką, lijo net tada kai sėdau į autobusą namo, bet visą tą laiką kai aš ir visi mano daiktai neturėjo nė trupinėlio sauso lopinėlio, buvau išsišiepus iki ausų ir begalo laiminga, kad turėjau progą per tas kelias dienas pamatyt kaip gali būt smagu su tokiais tikinčiais žmonėmis, pamatyt kokie jie visi teigiami ir draugiški, per tas dienas neišgirdau nei vieno iš aplinkui keiksmažodžio apart to kad jindrė pastoviai viską keikė, nepamačiau nieko kas man būtų nemalonu akiai ir nepatekau į jokią keblią situaciją. Ten jaučiaus labai gerai, su visais traukiau lietuviškas ir lenkiškas giesmes, su visais kračiau galvą pagal krikščionišką metalo muziką ir su visasi šypsojaus, nes Dievas yra Meilė J
Toks nuostabus pasaulis, man dabar atrodo, jog net maži nesklandumai ar menkos problemėlės, tampa nematomomis. Ir taip viskas puiku taip nuostabu, kad uch atrodo net netelpu savy. Tikrai man dažnai jaučias, kad mano mažo kūno mano asmenybei tikrai per maža....Tada imu plėšytis, o tai jau kažkas baisaus... m gal reiktų mažint asmenybę, arba didint kūną? XDDD Kažkas vėl netaip.... Aną dien kalbėjau su dėdėmis policininkais, pokalbis buvo maždaug toks :
-Sveiki, o policininkų profesija turbūt žmones įpareigoja nesišypsoti, ar ne? Nes aš dar niekada nemačiau besišypsančio policininko....
- O tu žinai mergaite, kad nepažįstamų dėdžių negalima erzint?
XDDDD......
Todėl aš nusprendžiau, kad dėdės policininkai negana to, kad visai nesišypsantys žmonės, bet dar ir labai užsiemę savo naujųjų segway'ų apžiūra ir neturi laiko kvailiems mano klausimams... Na, ką aš nuo to tik dar labiau ėmiau šypsotis nes tas mane pralinksmino, jų deja, ne.... :)
Šypsokimės :>>>
Eiktusau!!! Argi gali būt nuostabiasnė savaitė nei ši ???!!! (na tarkim, kad kolkas ne) Nes , juk vajetau vajetau...pirmiausia nuostabu tai , kad ši mokslo savaitė buvo tik keturios dienos!!!! tai kad pirmadienį nereikėjo eit į mokyklą buvo pirma gera žinai savaitės pradžioj, antradienį grįžo Tautvydas ir iškart susitiko su manim, buvo smagu vėl jį pamatyt. Va jį tikrai ramia sąžine galiu priskirt į savo BEPROTIŠKAI FANTASTIŠKŲJŲ žmonių sąrašiuką :). Kuo toliau tuo daugiau tenka sutikti ypatingai beprotiškai fantastiškų asmenų... :>>> Tai va toliau, trečiadienis šeip ar taip ruošės būt gera tikrai gera diena, bet pasidarė dar geresnė kai pabuvau su Jindre nuėjau į "Vartus" o po to patraukiau į gitaros pamokas, o ten gavau netik gitaros pamoką, bet ir dozę gero vitamino C XDDDD Toliau ketvirtadienis, na nelabai ypatinga diena, bet pakenčiamai normali tokia. kažkaip nelabai įsimintina. O va penktadienis...tai trūksta žodžių koks nuostabus buvo, na tiesiog nemoku apipasakot...ai nesamonė kažkokia su manim daros jei jau žodžiai nebesiriša, sakyčiau girta nu bet kad lygtais ne, tada būtų variantas, kad įsimylėjus bet kad irgi ne..tada turbūt būsiu gerokai paveikta pavasario va taip :))))
Na va štai ir praėjo atostogos. Per jas nenuveikiau nieko beprotiško, nieko ypatingo, nieko kas jas padarytų labai įsimintinas, bet jos buvo tiesiog NUOSTABIOS!!! Esu visiškai patenkinta savo veikla per jas, žinoma galėjau ir daugiau nuveikt ir daugiau pabūt grynam ore, na bet juk neveltui yra posakis kai gerai noris dar geriau. Taigi bendrai paėmus truputis istorijos iš MANO atostogų:
Pestuke iki Zapyškio, pasirodo netaip jau toli ir netaip prailgsta kelionė kai eini ne viena, o su kad ir kamuoliu, žinoma vairuotojai žiūrėjo truputį keistokai, kas per vaikas einantis pakelia ir bumsintis kamuoliu XD.
Naktis su drauge balkone ir dydeliu puodeliu jau net nebekavos :D su juoda duona ir dangus be žvaigždžių, tada atrodė malonu ir mistiška, o dabar smagu prisimint :>>>
Prilankstyti beveik tris šimtus plaštakių, tai ne juokas bet palyginus visai malonus užsiemimas, o dar geriau kai turi prieš save galutinį rezultatą, dydeliausia krūva popierinių plaštakių :>>>
Pagaliau su malonumu sugraužiau "Rugiuose prie bedugnės" esu tvirtai įsitikinus, jog tasai herojus Kofildas tikrai vertas trečios veitos mano netikrų meilių sąraše :) Ėmiausi kitos knygos ir su dar labiau įsitikinau, jog tikrai man patinka mano skonis knygoms XDDD
Nudžiuginau ir Kamilę ir Vilimą savo velykinėm dovanom, išraižiau daug stiklo ir man atrdo gražu, (turbūt pozityviau ėmiau žvelgt į save ir savo kūrynius :) )
Daug žaidžiau krepšinio kamuoliu , tiksliau pasakius daug mėčiau į kašę XDD važinėjau riedlente ir vaikščiojau po mišką.
Buvau zoologijos sode, išsiaiškinau kur yra Petrašiūnų geležinkelio stotis ( juk man prireiks šių žinių kai važiuosiu į Vilnių )
Piešiau ir pūčiau daug muilo ir gumos burbulų XDDD
Tai pat mokinaus grot gitara iki kol imdavo skaudėt pirštus, bet su kiekviena praleista prie gitaros valanda imu manyt, jog man tai tikrai netaip paprasta kaip tikėjaus ir, kad talento pas mane tam visiškai nėra, o ir darbo per mažai įdedu...
Per atostogas buvau naktinis padaras, miegodavai iki po pioetų o guldavaus gerokai po 4valandos.
Žiūrėjau daug filmų dėl to jaučiuos gavus gerą dozę gerų filmais išreikštų minčių, man patiko.
Tai tiek aš atsimenu iš savo pavasario atostogų :)))...
Nejau kažkas ir vėl keičias?! Jei taip tada nuostabu!!!! (sun) CHa CHa, va jums vadinas ir aš galiu kažką, puiku. Tiek visokių kardinalių pokyčių mano dabartiniame gyvenime, kad net sunku apipasakot. Ogal net ir nereikia pasakot, lai viskas vyksta savaime kam reiks tas pamatys, supras ar pasiteiraus. Pažiūrėsim ar į gerą man tai, kažkodėltais manau, kad tai ypatingai gera (mm). Turiu štai naujų užgaidų sąrašą :D:D:D
1. Naujam semestre turėt 7 iš lietuvių kalbos ir 8 iš chemijos
2. bent iki gegužės nesidažyti plaukų
3.nebenešioti akinių XDDD
pažiūrėsim kaip šį kart seksis vykdyt, praitus pakankamai gerai kai kuriuos vykdžiau.... Tai tiek mano mielieji :))
Hrrr... Kas belieka, tik mano ištikimoji arbatėlė ir taip nemėgiamas medus. Fjech, juk aš taip nemėgstu medaus... Na, bet juk tipo sveika? Kažkas mane užkrėtė, gal aplinkiniai visur tik šniurkščiojantys, čiaudėjantys ir dar su varvančiiomis nosimis.. Ogal kas nors ir virtualiai sugebėjo? Bet išvada tame, kad man jau skauda gerklę... Kolkas bandau gydytis ir nesileist pačiupama to baisiuko-ligos, arbata su medum ir... ir dar prie to suvalgysiu apelsiną :) Gal bus gerai :D. Ir dar aš dabar labai užsimanaiu kokio nors pyrago, bet man jo nieks nekeps, o pačiai gaminti laiko stoka, nes jau jaučiu kaip namų darbai tiesiog lipa negailestingai man ant sprando ir vis slegia ir slegia mane...uch.. Na ir sunku man... Mėgstu skųstis, tada net geriau pasidaro...ummm hrrr XDDD Tai va..turbūt eisiu pirkti pyrago, na ar kokių sausainių. O rytoj jei nebus jokio planuoo ar nepalnuoto veikimo važiuosiu į "VC" pirkti bandelių...ummm...bandelės... Čia ačiū AuguGustei, kad užrodė tokių skanių bandelių vietą aaa...
Tai taip aš dabar ir leidžiuos nešiojama, siautulingų minčių ir svajoninių planų bei abbos muzikos garsų (chi, netyčia susirimavo) XDD
Taigi, visiems SAULĖTO IR LINKSMO-PAVASARIO, o aš toliau stengsiuos gyvent taip, kad kiekviena diena teiktų džiaugsmą!!! (parašiau kol gera nuotaika neišblėso :DDD )