boružėlės-gerai!!!!

O dabar savaitės apžvalga.... :D
PIRMADIENIS- ilga ir juokinga ir įdomi ir varginanti ir taip toliau, kelionė į žaliakalnio seniuniją, nevykęs keistas erzinanatis pokalbis, nežinomas, bauginanatis maršrutas su trečiu trūlu, vėlus, šaltas, nusivylęs grįžimas namo.Neveltui pirmadienis, bet man patiko, nes kojos buvo šiltos ir nešlapios, nors ir ištaškaiu daugybę balų ;)
ANTRADIENIS-vis dėlto balų taškymas neišėjo į naudą, o taip pat dar prisidėjo ir ilgas vaikščiojimas bacilų ir šaltos drėgnos pilname Kaune. Tad pasidariau vienandienines atostogėles, lovoj, su arbata, medum ir cirina, ir garsiu bei varginanačiu kosuliu, kurio dėka pramiegojau visąąą dieną ;)
TREČIADIENIS-buvau nuėjus į kauno šaulius ir persirašaiu į miesto būrį, tad daabr ketvirtadieniais bus treniruotės, truputį baisoka, nes nežinai kaip man ten seksis... Po to su Indre ėjom iškoti "Džiazo palepės" ir sėkmingai su mano paklausinėjimais ją radom, vat dabar žinosiu kur ji yra, ir kad ten vyksta visai neblogi koncertukai, tad jau vasario 13 varysim į weeekends koncertuką, gal kas norit prisidėt?
KETVIRTADIENIS-susitikau su tokiu veikėju, trumpai pakalbėjom ir viskas XDDD ai dar buvau senamiesčio sagose XDDir nusipirkau labai gražių sagučių boruškėlių ir įsisiuvau į mokyklinį švarką XDDD smagumėlis, kai esi viena iš poros tūkstančių mokinių tik ivnea su tokiom akį rėžiančiom sagutėm XDDD :))))
PENKTADIENIS-labai tikėjaus arba gerai pailst arba ką nors labai smagaus nuveikt, bet nei to nei to deja nepavyko padaryt, buvau patekus ten kur geriau būčiua nepatekus, radau telefoną už atidavimą dar gavau pinigų,smagiai pasifotkinom ir gerai praleidau laiką su LAura, ačiū :) o dar labai keistai buvo sureguota į mano sagutes, bet man patiko, dabar noriu dar daug kur persisiųt sagas XDDD
ŠEŠTADIENIS IR SEKMADIENIS -dar palukit, nespėjau nugyvent :)))

nesakyk, niekam, kad treidis briedžia XD

Tai va pasigirsiu, kad mano lėts ir monotoniškas stūmimasis priekin davė vaisių, labai mažytį dar, nesunokusį bet jau vis šis tas. Šykart savo pranešimui daviau labai kvailą bet gan juokingą pavadinimą, nežinau šiandien išvis visą dieną tiesiog iš nieko nesijuokiu, ko niekad nebūdavo... Tai va...Taip norėjau kažką čia parašyt, ir va nesugalvoju ką, kai taip tai visad pilna galva minčių net sunku atrasti kurias skelbt kurių ne, o dabar... ai, po velniais...

nejau tikrai pasieksiu dugną???!!!

Vajetkau!!!! Kaip baisu, ėmiau klausytis dainų apie meilę, fui fui fui.... veeee. kokia nesamonė reikia saugotis tokių baisių dalykų, tai tas pats kas ir berniukai su moranginiais veidais ir dryžiais ant kelnių... Tragedija. Pasigydyt reiktų ir gerokai....

pasakyk man...

Aš nežinau kodėl taip myliu
Tavo romantiškas akis,
Apsirengimo keistą stilių
Ir senamadiškas viltis.
Vėl dovanojau tau alyvų - Gėlių, kurių pats nekenčiu,
Pavėsyje Kaukazo slyvų
Daugiau norėčiau paslapčių...

Nuo Vilniaus ir Kauno bokštų
Kyla man noras pokštaut,
Numesti savo akmenį toli...
Per Lietuvą, Ameriką - toli...

Taip sueiliuotos mūsų dienos
Kaip celiuliozės fabrike.
Aš be tavęs jaučiuosi vienas,
Gražuole būtame laike.
Pasirinkau laimingą kelią
Ir pasipuošęs sušukau:
Ateik, romantiška panele,
Aš noriu su tavim keliaut!

Nuo Vilniaus ir Kauno bokštų
Kyla man noras pokštaut,
Numesti savo akmenį toli...
Per Lietuvą, Ameriką - toli...(x3)


deja, niekada nebuvo nėra ir nebus to žmogaus... :0 bet taip net geriau.... ;)

ajajai

Na va o ką aš sakiau, ir vėl liko nesuprastas mano vaikiškumas, mano džiaugsmas ir vėl aš likau, nesuprasta. Ak, kaip visas tai knisa. Ar baigsis kada nors tai? O gal man tiesiog reikia nustot bendraut su žmonėm?

Warom!!!!

O taip!!!! Mes kartu, t.y. Greta ir Ji varom, toliau stumiamės, iriamės, į priekį ir tik į preikį, kažkokiu būdu, bet mes iriamės. ir aš dėl to džiaugiuosi, nesu laiminga, bet bent jau džiaugiuosi, o tai jau vis šis tas. Nieko naujo, mano gyvenimo fronte, viskas iriasi kartu su manim, tuo pačiu keliu. Bet greitu laiku ruošiuos pakeisti kryptį, iš tiesaus kelio pasukti, tik dar nežinia į kurią pusę ar į dešinią, ar į kairę... Nors dabar man atrodo, jog viskas sukas ratu, kilnojas tai žemyn tai aukštyn, visaks vyksta taip nuobodžiai, taip rutiniškai. Jokių naujų nuotykių, jokių įspudžiū, jokių įvykių, jokio įdomumo. Nieko kas mane taip gerokai trukteltų nuo iš to rato, kuriame aš dabar esu. Dabar man taip ant visko nusispjaut, taip viskas neįdomu, tiesiog viskas dzin. Bet kai geriau pagalvoji aš tiek visko noriu, tačiau nieko nedarau, kad pasiekčiau tas svajones, o tik dejuoju. Gal laikas imtis veiksmų, irt nebebijot nusivilti? Nebebijot suklyst? Nes juk visvien ar bijosiu ar nebijsiu, jei klysiu tai klysiu bet kokiu atveju, tad geriau reik vyt šalin tas baiūmes ir daryti taip kad po to bent jau būtų vertą dėl to gailėtis. :)

TAIP

O man šiandien buvo bloga diena. Ir na tai kas nes vis dėlto gerai, kad esu grynaukraujė mergaitė ir apsipirkinėjimas ir vaikščiojimas po parduotuves man teikia malonumą. O tuo labiau kai nusiperki gerą daiktą :). Tada nuotaika kaip mat pasitaiso!!!! Tik vat ir vėl galvon lenda tos nedoros pesimistiško mintys.... Kodėl man visi aplinkiniai tokie geri, oa š niekaip jiems nesugebu atsidėkoti už tai? Ach, ir vėl tas pastovus skolos jausmas.... Vieną kartą jis mane negyvai užgrauš.... :/O dar šiandien mums vedė pusmečius....Esu didžiai nusivylus savo aplaidumu mokslams, turbūt geriausias pusmečio pažimys (neskaitant tų visų lengvų pamokų) bus 8... Šūdas šūdas šūdas... Ir kaip aš taip galėjau nusirist, kažkada juk 8 buvo praščiausias, o dabar...Ai, bet juk pati kalta, ką aš dabar tik galėčiau pasakyti, kad kitą pusmetį pasistengsiu labiau, bet ar tai nebus tas pats kaip kiekvieną kartą? Ummmhrrr, apmaudu apmaudu... bet ką padarysi, mano gyvenimas nuo to nesustos, tad gyvenkim šia diena šia mintim ir gal bus viskas gerai, ar ne? :)

ai...., nu ir gerai...

Štai dar viena nauja pažintis, dar ivenas naujas įdomus ir man patinkamtis pašnekovas. Bet, deja visą tai laikina, kaip ri viskas iki šiol mano gyvenime,man smagu ir malonu buvo bendraut su juo, bet tai vyko tik šiandien, na gerai daugų daugiausiai tai gali užsitęst savaitę, bet neilgiau. Taip visda būna, ir šis kartas tikria nebus niekuo įpatingas, nes ir aš pati nesu įpatinga. Buvau netgi pajutus, kad vėl į mane bando įlisti tas džiaugsmelis, bet aš taip jo nenoriu į save įsileisti, kad uch. Nebereikia man to, teisog nenoriu, nes kai būna smagu ir linksma po to būna nežmoniškai liūdna, o aš nenoriu taip stipriai liūdėti, todėl geriau ir nereikia stipriai džiaugtis. Juk viskas mano šitame pasaulyje, taip laikina.Atrodo vėl galva pilna įvairiausių minčių, bet kažkodėl jos man nesilieja, gal ir jų didelis kiekis laikinas? Turbūt taip ir bus.... Ir dar sugalvojau, kad aš noriu nuvažiuoti į Vilnių, (wow, netgi tris pažįstamus ten turiu :D ) bet čia ne dėlto o šiaip nes nu kažkaip ėmiau ir sugalvojau, turbūt šito dar ilgai negalėsiu atsikratyt, tai spontaniškų norų....

Profilaktiškas blogo papildymas

Na va pagaliau apsistojau ties savimi, pagaliau supratau ką ir kaip ir kada aš darysiu ir ko nedarysiu. Ir jau net spėjau kai ką pastebėt, pasidariau valingesnė, uždaresnė, piktesnė, liūdnesnė, ir mažiau nusišneku. Turbūt taip į gerą. Kad ir kaip man patiko gyventi savo fantazijų ir svajonių sukurtame pasaulėly pradedu tikrai į viską žvelgt realiai. Supratau, kad kai kamilė pasakoja apie virmantą aš nė velnio nesuprantu apie ką ji kalba, ir kaip gi galėčiau suprast, juk pati to nesu patyrus, ir tikrai tiesą kamilė sakė, kad ji jau bręsta, o aš, ir ištikrųjų, ne tik iš išvaizdos bet ir iš proto iš supratimo, juk tikrai elgiuos kaip paskutinė mažvaikė, o visus tai užknisa. Jugi gal pats laikas pradėt elgtis kaip savo metų, deja dar kolkas to nesugebu padaryt, per ilgai gyvenau savo sukurtame linksmame ir vaikiškai nerūpestingame gyvenimėlyje, dar ir dabar labai dažnai pasielgiu ar pasakau nesamones, bet bent jau mažiau, ot tai pažanga XDDD. Manau užteks kaip profilaktiškam blogo papildymui, nes jau senokai rašiau kažką į jį. Ir beje (išlindo dar viena eilinė nesamonė iš manęs XDDD ) Ačiū, kad tavo dėka praradau paskutinią viltį, dėl to ką aš žinau tik viena pati. Man to reikėjo, nes jei ne tu ta viltis būtų vis dar rusenus, bet kaip sakoma "viltis durnių motina" tad nebūkim durniais... Ir tikrai dar kartą ačiū. (juk kažkieno patarimas buvo padėkot )

.....

.... o man dabar taip beprotiškai liūdna... iki pat pačios paskutinės kūno dalelės... uf, kaip viskas šūdina... atrodo kad tuoj pradėsiu keiktis.... visaks perdaug sušikta.. o ne kodėl tas kvailas jausmas lenda į mane, o taip pavydas, na ir kodėl gi aš pavydžiu.. die kaip žiauru, pavydžiu .... nekenčiu to, reikia nustot, bet kaip, žodžiu jau visai susivėliau... ai geriau ilgam patylėsiu...

Geras... ummm....

Spėkit ką aš dabar veikiu?- VAlgau, a iš manęs to ir galima tikėtis, bet ai geriau pradėsiu nuo pradžių.... Taigi taigi, kaipgis,šiandien buvo puiki diena, ir ne todėl, kad nebuvau mokykloj, ir net netodėl kad kažkokie kentukai užpuolė ledo arenoj prašydami kad aš juos nufotkinčiau XD, ir net ne dėl to, kad aš šiandien labai smagiai praleidau dieną su živile (kol neįverčiau jos į pusnį), o aš laimynga dėl to kad kažkas suprato ką aš mėgstu.... Na taip šokoladukas buvo tikrai skanus ummm, bet ne tai man patiko, man patiko laiškas kurį aš gavau, tai primena senus gerus laikus kai matydavomės kasdien bet vistiek susirašinėdavom laiškais.... O taip tu tikrai žinai ką aš m,ėgstu ir kas man patinka, malonu kad nors kažkas pasistengė šitaip dėl manęs, ačiū tau mano o BEPROTIŠKAI FANTASTIŠKOJI !!!!!!! ;)

sapnai

Šiandien esu nuoširdžiai nusivylus sapnų angelu. Nesuprantu už ką jis man taip daroi?!!! Visada kai sapnuoju košmarus, kad mane puola robotai mutantai tai tęsias visą amžinybę, o kai sapnuoju gražius ir tokius beprotiškai fantastiško dalykus (kurie greičiausiai man sapnuojas nuo per didelio kiekio fanazijų prieš miegą) pabundu visada per anksti, visada ant pačios įdomiausios vietos, ant kulminacijos, kai atrodo tuoj tuoj....ir... tik tai šnai ir po sapno... Gaila nes dar niekada taip ie nesulaukiau tos gražios pabaigos... Pats didžiausias apsurdas koks tik gali būti.... Veee, aš pykstu dabar... :/
Beje šiandien įdribau į pusnį ir padariau tikrą baltą sniego angelą, buvo smagu. Aplamai kažkaip dabar visas mano gyvenimas parėjas ant angelų: sapnų angelai, serafimas, sniego angelas, nu ir dar bala žin kokių aš angelų dar sugebėsiu prisifantazuot.
Beje aš dabar kaip tik nusprendžiau atsiplėšti nuo tikrojo pasaulio ir gyventi tik savo fantazijų sukurtame pasaulyje. O taip nusprendžiau nes ten visaks daug geriau, daug maloniau, ten viskas taip kaip aš noriu. O tikrovėje, deja to niekada nebus ir nebuvo. Tad man taip gyvent daug maloniau, pabandykit ir jūs gal patiks.

...ir vėl .... SNINGA!!!!

o Dieve kaip beprotiškai fantastiška!!!! Va apie tokį ryttą aš visada ir svajojau...ummmm. šaunumėlis. Pirmi šiandien išgirsti žodžiai buvo iš močiutės - " o,o pažiūrėk kaip lauke baisu !!!!! ir aš jau iškart supraau kad jai nieko baisiau nėra už už mano taip mylimą sniegą!!!! Yes valio dabar galėsiu angelus daryt jau ne tik ant apšalusios žolytės, bet jau ant tikro sniego, ir gal dar vis dėlto suspėsiu nulipdyt senį ir nueit ant kalnų, dbar tik trūksta partnerio į kalnus. Gal kas pasisiūlytų? :) Tai vat žodžiu sveikinu su beprotiškai fantastiška žiema!!!! Tai nepakartojamai šaunu!!!!!!!!ummm.... ačiū :)

Labas!

Nors šiandien jau sausio kaip ir antra diena, bet noriu pareikšti,jog 2009 metai prasidėjo, tiesiai šviesiai sakant apšiktai, na gal tai tėra tik dar viena pesimistiškumo valandėlė, bet kur aš daugiau galiu pasireikšti jei ne čia. Taigi pirmiausia kas blogo tai, kad dabar pas mane įsiveisė sloga. Ir išvis nepatinka man ta sloga... Na o dar prie šito prisideda šalta, bet be sniegė žiema. Na ir kodėl viskas vienu metu turi būti taip apšikta. Jeigu kam nors įdomu, man asmeniškai visą tai labai nepatinka. Kodėl pavyzdžiui niekas jau nebeskaidrina mano dienos, nejau čia viskas priklauso nuo manęs? Ne ne ne ne ne ne! NEEEEEEE! Ne viskas priklauso nuo manęs, ma patinka, kai kas nors man pirmas parašo, o ne atrašo tik tada kai aš parašau, ir dar man patinka kai kas nors pats sugalvoja padaryt man staigmeną ir atvažiuot pas mane į svečius, o ne, atvyksta tik tada kai aš pasikviečiu, na ir dar daug pavyzdžių... Taip taip, žinau kad tai labai savanaudiška... bet juk nors kartais kas nors galėtų išpildyti mano savanaudiškus troškimus... Nemanau kad jie tokie dideli... O taipogi aš mėgstu mažas smulkmenas, ne daiktus ne kokias dovanas ir net ne komplimentus bet kažkokias žodines mažas smulkmenas, tikiuos supratot ko noriu.... Na va tai tik iš viso šito savanaudiškų troškimų sąrašo užtenka padaryti bent vieną vienutėlį dalykėlį kad aš apsidžiaugčiau ir pabūčiau laiminga bent trumpam.... Ačiū kad išklausėt...

Ačiū....

... Labai norėčiau padėkoti Laurai, nes jai ne ji tai nežinai kaip ten būtų baigęsi, gal ir būčiau negyvai lauke sušalus. Dabar jau nebenoriu į visą tai gilintis, bet kam kam bet laurai esu laaabiausiai dėkinga, matos kur tikri draugai, aš visada buvau tikra kad laura visada padės, bet tokį vakarą irė tokioj mano būsenoj tikrai nesitikėjau, bet pasirodo dar yra žmonių kuriems aš ne visvien... Tikrai tau labai nuoširdžiai ačiū laura...o Daugiau nenoriu nieko prisimint iš praitos nakties ir vakaro, buvo kažkas labai gėdingo ir viskas...

Įsigilinus į James Blunt "goodbye my lover" dainos žodžius...

O taip... Dabar visi tik ir kalba apie rytoju, na , bet juk taip rytoj mes švęsim naujus... Alkoholis liesis nevaldomai yvyks daug nelaimių, bet.... Juk ne man kalbėt apie blogus ir liūdnus dalykus, juk aš LINKSMUTIS:).... Ir visi tai patvirtins... ;)
Tad štai dar kažko panašaus į šį pranešimą turbūt dar nebuvo tad dabar bus mano nuomone dainos analizė!:)
Šy vakar mane kliudė stipri melancholijos bangelė... Tad sugalvojau paklausyt James Blunt, jis taip gražiai ir raminančiai kartoja žodžius ...you touched my soul... Ir tikrai dabar kažkaip pajutau kad kažkas tikrai palietė mano sielą. Kažką pagaliau radau su kuo man įdomu bendraut, nes nežinia dėl kokios priežasties pskutiniais mėnesiais man bendravimas su bet kokiu asmeninių buvo nuobodus ir visiškai nekeliantis susidomėjimo, o dabar aš radau tokį žmogų su kuriuo man bent kolkas malonu bendraut... (nors ir nevisada pavyksta tai padaryt...) Ir kaip norėčiau vis dėlto kad ir kaip sunku pripažint bet norėčiau pati asmeniškai šios eilutės ir savo gyvenime-... I've kissed your lips and held your head... Tik žodis "I've" galėtų būti mano gyvenime pakeistas į "You've."....Ir ši frazė .... I've been addicted to you.... Taip norėčiau pati galėt kam nors ją pasakyt ir kad man kas nors ją pasakytų, bet deja... nei aš turiu kam nei kas nors gali ir nori tai pasakyt man... O labiausiai norėčiau pasakyt ....You have been the one for me....Bet tai taip netikra kaip man...Ir taaip trokštu to jausmo, kurio deja niekada nebus....And I still hold your hand in mine.... And I will hear my soul in time....
Taip nesinori pasiduot liūdesiui bet šyvakar jis mane užvaldė, gal todėl kad rytoj galbūt labai džiaugsiuos? Tikiuos.. nes šiandien TAIP karčiai liūdna, ir kaižkaip maudžia visą mano vidų... Net nežinau noris tiesiog pasakyt ATSIPRAŠAU, už tuos savo kvailus žodžius už tas nesamones, kurios velniai žin kodėl paskiau, nes tikrai aš to nenorėjau pasakyt, taip norėčiau atsukt laiką ir.. deja negaliu ....tad tiesiog dar kart sakau ATSIPRAŠAU...

užuojauta vaikinams... :)

Tai vat vakar buvau BEPROTIŠKAI FANTASTIŠKAME telebimbamų koncerte buvo tikrai labai smagu ir faina. Tikrai labai puikiai praleidau laiką nepaisant to kad žiauriai sušalau ir kad telebimbamų Neringa mane mamyte palaikė, oi ten tai bajeris buvo :D:D:D... Ir šeip mum labai pasisekė kad dar spėjom gauti taip sakant VIP'ines vietas :D:D:D.... Ai ,dar taip pat sužinojau, kad musė taip pat paukštis :D:D:D:D:D Tai irgi buvo tikrai juokinga :D:D:D:
O dabar atsakysiu į pranešimo temą. Tai vat tikrai didelė užuojauta vaikinams... Nes ir per telebimbam taip buvo. Nes dabar kaip tik tam Justui iš telebimbamų vyksta mutacija, o jis dar turėjo dainuot, tai išvis kaip matės kaip jam nemalonu, tad tikrai užuojauta, jums vaikinai.... :)

Smagumėlis :)

Ak, jūs net nesugebėtumėt niekada įsivaizduoti, kaip man asmeniškai malonu, kai yra žmogus kuris man (galbūt nuosirdžiai) pasako, kad aš faina, na taip man tai atrodo tikrai šiek tiek banaloka, bet visitek kaip smagu... Vakar ilgai kalbėjom su Kamile, tikrai bent jau akimirkai ji mane privertė susimastyt, dėl kitų ir dėl savęs... Ačiū tau Kamile....Supratau, kad reikia kiekvieną akimirką elgtis ir kalbėt su žmogum taip tarsi tai būtų paskutinė akimirka.... Ir supratau kad aš nesu tokia beviltiška... Kad galbūt kiti man pavydi drąsos... O taip būtent drąsos, nes juk nekiekvienas gali išdrįsti taip atrodyti kaip aš ! Vat, ir dėl šito labai džiaugiuos....
Ir žinokit aš dabar verkiu, o taip kvaila, bet aš verkiu ne iš liūdesio o iš to beprotiškai didelio džiaugsmo... Tik vat ir vėl ateina realybė į mano mažą ir fantazijos užpildytą pasaulėlį, ir aš suprantu, jog tai pasibaigs ir vėl bus blogai ir tada aš jau naktį nemiegosiu ne dėlto kad dar ilgiau pajusčiau tą džiaugsmėlį tūnantį manyje, o todėl kad negalėsiu užmigt iš to tokio didelio blogumo ir liūdesio... Otaip pat man dar dabar atrodo per gerai kad būtų tikra.... Netikiu kad taip gali vykti mano realybėje, kas visą gyvenima tūnojo mano vaizduotėja..... Ir taip pat prie viso šito kas beko prisidedi ir tu mano ANGELE, su 3 porom sparnų :D :):) mmmmm... smagumėlis... :):):):) Jetkau, na pasirodė ir dar vienas mano talentas tai- NUSIŠNEKĖJIMAS XDXDXDXD

ir vėl.. bet šykart geriausiai...

Štai ir vėl radau kažką sau artimo, kažką tokio malonaus...Bijau kad tai nebūtų eilinis kartas kai bus pasinaudota mano naivumu... Negaliu patikėti kad dar būna pasaulyje tokių žmonių.. na tokių beprotiškai fantastiškų....Dabar taip malonu, taip šilta viduj... ummm. Seniai jau jutau tokį jausmą, o gal net iš viso tokio manyje dar nebuvo?Ir kaip aš galėčiau jį pavadinti? Manau tokiam jausmui nėra pavadinimo.... Na bet kad ir kaip būtu beprotiškai fantatiška, vistiek jaučiu baimę ir nerimą... Nenoriu kad dingtų tatoks pakylėjimo jausmas, nenoriu kad ir vėl viskas kas taip artima dingtų...Tiesiog taip keista... taip neapibūdinama... trūksta žodžių...o gal tiesiog pasakyti jog mane aplankė angelas su šešiais sparnais? O gal gražiau skambėtų su trim porom sparnų? Toks jausmas kad taip ir būtų... Ačiū TAU... TU, net neįsivaizduoji ką man davei...

Kalėdų maratonas-TESIASI!!!woohoo!!!!

Tai štai labai stengiuosi neužmigti tik ant eglutės ir savo kambario puošmenų, taip pat šiandien dar skubėsiu apipurkšti langus dirbtiniu sniegu (nes tikro jau mažai yr). O prie to pačio šutinsiu in parduotuvę- miltų, kepsim su močiute pyragus (šykart su jos pagalba nes kaip pastebėjau pačiai nelabai kaip sekas... ) Tai štaip mes toliau ir keliausim kalėdų limk ir tesim savo kalėdinį maratoną!!!!!