reikia

Tu man nupiešk svajones, aš tau sukursiu joms melodiją... Tu man nuskink obels šaką aš nugrimsiu į prisiminimus, tu man šypsokis, aš tau kursiu eilėraščius, tu manęs lauk, aš lakstysiu tau...

ramybe ramybe ramybe KUR TU? 

..perdaug ir per greitai gyvenu. Nespėčiau net pagalvoti apie "sustok akimirka žavinga" .
Koncertai, atsiskaitymai,sesija,žmonės, o kur aš? ..manęs nėra, savęs nenori.nereikia.
(tą palūžimo valandėle, pasiskundi ir iškart geriau:)

tyla

Dar nenoriu kalbėti..dar nenoriu džiaugtis. O gal tiesiog neišeina. Laukiu. Tol kol praeis.Kol vėl džiugins smulkmenos ir saulės spindulėlis užmes šypyką man ant veido. kol sugrįš ta kibirkštėlė ir žiburiukai akyse, kurie manyje uždegdavo ugnį ir aš liesnodavau iš savęs, ir grožio,gerumo ir ramybės...
..aš turėjau tik saujelę ramybės. Labai nedaug, maniau, kad saugau,bet ją iš manęs atėmė, pavogė. Dabar klajoju sau be vietos virš šio pasaulio ir nerandu savo vietos. Vėl sugrįžo tas neužtikrintumo ir netasbilumo jausmas,tarsi ant primitiviųjų supuoklių, linkstu tai ten tai čia. Bandau susikurti savistovų gyvenimo modelį. Kolkas nesiseka,bet tam žmogau ir gyveni,kad mokytumeisi ir kurtum. Pasidariau ribota ir nuvalkiota. Išblėso įdėjos ir svajos.Nublanko svajonės ir norai. Tik norėčiau nebūt tokia "šikna-draugė" .Bet..čia neužtenka tik noro, arba jo per mažai, ech prasideda filosofijos