noup

nepykstu, kai pirmosios šalbdribinės snaigės garbanoja mano gadintus ir tiesintus plaukus...
nepykstu, kai visi artimiausi barako žmonės išvažiuoja namo...
nepykstu, kai dėstyjoas PYKSTA ant manęs...

šiuo metu aš NEPYKSTU ;))

bet vis dar noriu...

nors dabar turbūt labiausiai norėčiau dviejų dalykų, kurių nesigaus nei viens nei kits :D (greičiausiai) (visada kai tikiuos blogiausia būna daug geriau ir tada aš būnu laiminga :>> ) tai va planas A: karštas šokoladas ir filmas (neįsivaizduoju iš kur gaut tokio šokolado :D )
B: krepšinio varžybų stebėjimas kokiam nors kabake... (neturiu su kuo eiti)

o gal tiesiog nustot ieškot prieštaravimų ir džiaugtis, kad ir tokiu fainutiškumu kaip, rytais prabudus einant į mokyklą stebėt ne kylančią saulę,o beužmiegančias žvaigždes.. :>> ..vaikščioti tyliais, muzika ir knygom kvepiančiais koridoriais...stebėt nuostabiai blizgančius fortepijonus, sklaidyt senas sutrunijusias natas ir groti jose atgulusias genijų mintis...
JUK TAI TAIP NUOSTABU...ir tai tik pradžia viso gerio... (šiandien nesiskųsiu kas per mėšlas už viso TO :))

P.S. vėl turiu naujienų staigmenų ant galvos...išvadojskaudėjo :DDDDD

norai norai norai norai svajonės svajonės fantazijos...jų daug labai daug traaaaaagiškai daug. Žinau ko noriu, bet nežinau ką daryti, kad tai gaučiau. Hum..kažkokia maklė galvoj.
Iš tiesų tai mane tragiškai veikia tas buvimas su tais pačiais žmonėmis visą parą...
Noriu rokenrolo, stipriai, noriu penktadienio ir drąsos jame,noriu valios ir sėkmės grojime, noriu dėmesio (šito labiausiai ir daugiausiai) vis noriu noriu noriu...o galiausiai tik nejausdama prisidirbu ir prisišiku sau ant galvos. Jaučiuos nuoboda ir mėmigalis. tai ką dabar daryt

Egmontas

Kaunas pradeda užknisti..darosi nebeįdomus.. Jaučiuosi išnarsčiusi jį po kaulelį,jau nepaisant to, kad esu aplankius visas žymiausias vietas, teatrus, galerijas, koncertų sales ir pan. bet net ir mikrorajonus, užkampiausias gamtos vieteles... Nebežinau ką dar čia pamatyti, kur nueiti kuo pasidžiaugti..o gal tiesiog sėdėt ir mokytis...vis dėlto, šiuo veiksmu sprendžiu savo ateitį..

skauda koja

Noriu ko nors, skanaus...tik nežinau ko.

O ko noriu iš gyvenimo lyg ir jau apsisprendžiau, bet vėl iškilo dilema, ką daryt kai galimybės neleidžia[?] ... pasirinkau, galimybių apėjimo ir sulaužymo kelią...taigi vėl seka LAUKIMAS, ir žiūrėjimas kas bus ir kaip gausis, ech ir kaip aš to nemėgstu, to Laukimo...

Svarbiausia mažiau galvoti, nes kai pradedi galvoti pasidaro negerai, o negerai būti negerai :D

Va, noriu į Vilnių, tik niekas nekviečia į svečius :/

Well I remember/I remember don't worry...

keista...
Jaučiu kaip iš manęs vis reikalaujama visko daugiau. O gal tuo pačiu ir aš pati iš savęs jau imu reikalauti daugiau. Gal ir gerai. Toks dabar labai labai stiprus neužtikrintumo jausmas pas mane, jaučiuosi kaip stovėdama ant tų sūpynių iš rasto ir lentos, tarsi laviruočiau per vidurį . Vienu metu tarsi į vieną pusę labiau nusvyru,kitu į kitą...

...
(žiūrint į medžius laisvėje vėlų vakarą)
-o tau neatrodo, kad tos medžių šakos tarsi kabo ore?
-ne,man taip neatrodo :)


noriu domėtis, tik blogiausia tame tai, kad nežinau kuo :/
GAL tiesiog toliau muzika?
O gal iš bibliotekos pasiimti knygą "alchemikas" ( I don't know.. hrrr)