Powered By Blogger

2010 m. spalio 20 d., trečiadienis

kai kažkas baiges, kažkas ir prasideda...

Kings of Leon -MILK...

Kapinės filmas avataras prienai alytus balbieriškis nemuno kilpų sąjunga lietus šaltis vėjas ruduo bmw grabavozas bo kava su pepsi popierinių gėlių darželis šviečianti rožė vėl užimti vakarai pašalinamas atsiskaitymas koncertas B-dur pakalnis konkursas orkestras panos daug dachuja

CONFUSED CONFUSED CONFUSED!!!!!!!!!!!

2010 m. spalio 11 d., pirmadienis

gal gerai

atrodo, kad viskas vėl pradeda grįžti į mano gerąsias vėžes. Geras pusmetis ramybės turės būti, nes sėdžiu kaip po padidinamu stiklu ir tuo pačiu dar ant adatų. Gal ir gerai susitvarkysiu viską, apgalvosiu.Galiausiai, gal pagaliau pasimokysiu iš savo klaidų. Dabar tik reikia kaip speco mokytojas mokė, kai groji gamą ant aukščiausios natos pačios viršūnės tik neatleist kvėpavimo-pūtimo, taip man ir dabar reikia tik neatsileist visko nepaleist ką jau turiu rankose ir mano gyvenimo gama bus pavykus.
svarbiausia dabar-nesuklupti ir nepadaryti lemiamos net smulkmenos didumo klaidos, ir aš iš šito šudo galbūt netgi sėkmingai išplauksiu apyšvari, nes švariai JAU nepavyks.

2010 m. spalio 7 d., ketvirtadienis

slenka slenka lėtai, kaip laikas, kada kažko lauki

slenka slenka lėtai, kaip laikas, kada kažko lauki...atrodo ir viskas sekas ir viską turiu, bet nesijaučiu laiminga...gal dėl to, kad jaučiuosi tookia pavargus.Tokia vėl norinti, vėl nežinanti. Bet aš stengiuos.Dažnai būnu nervingai ir susinervinus.Pasaulis blunka ir pilkėja, o neturėtų,juk turiu tokį nuostabų rudenį, tik kažkodėl jis ne su manim. Tas nuostabias ir saulėtas akimirkas praleidžiu užsisklendime, nes neturiu kito pasirinkimo. Net draugai nedžiugina. Šalta.
Kartais gelbsti salotinis chalatas, rožinės kojinės, raudona arbata, hooters balsa ir laukimas šilto dušo, taip pat ir mintys, kad po blogo visada ateina geras... Melancholeišion...
pšššš
ketvirtadienis teoriškai nuostabi diena ..nea, vakaras, kai žinai, kad penktadienį neturi nei vienos pamokos, kai jauti, kad jau savaitgalis,kai...kažko trūksta ir TAI viską sugadina, taip lengvai...ech.Bet kai aš lopė, kodėl aš nesidžiaugiu,juk tikrai turiu kuo, kodėl mano šypsena matos ir tai dirbtina tik kai ale rauna stoga...hrrrr