in your head-zombie

JŪS aplinkiniai manyčiau to nepastebit, bet aš pati asmeniškai labai jaučiu pokyčius savo vidiniam pasaulyje, kurie įtakoja ir mano elgseną. Nežinau kiek tai gerai ar blogai,bet jaučiuosi kažkiek aprimus ir daugiau mastanti apie savo elgseną ir kalbamus žodžius. KOntroliuoju save, kolkas tuo džiaugiuosi, dabar šioks toks ramybės periodas (nors ir neilgas) manyčiau bus į naudą... :)

Kurčnebilių būrelis :DDD

Netikėtai bedūduojant mano kvailutei galvelėj užgimė mintis, tiksliau išplaukė prisiminimas iš to sekmadienio ir kitų dienų, kuomet kobra išgimdė posakį- "Kurčnebylių būrelis" .Man tai prisiminus daros labai juokinga, kobra irgi suprastų apie ką tai :D. Na,aš nesivarginsiu ir visiems kitiems apie tai pasakot, nes vis tiek nebus juokinga, nesudalyvavus pačioj situacijoj :). Pabaigai.. : kobra -ai tai ROCKO pusbrolis buvo tas kur nekalba.., tai išvis ten kažkoks kurčnebilių būrelis:DDDDD

Po sovietinė mokykla

Šįkart prabilsiu apie savo nuostabiąją, kaip mes su Kobra vadinam adaptuotųjų mokyklą :D Tai štai prisiminus sovietinius laikus kuomet visur: mokyklose darbovietėse, galbūt net ir tualetuose, būdavo tarsi dievo ikonos pakabinti Lenino portretai. Tai ir šičia, savo mokykloje kur daugiausiai praleidžiu laiko, kur ji man tapo artimesnė nei namai. Jaučiuos kaip sovietiniais laikais, visur ant tų vinių kur ankščiau kabėdavo Lenino veidelis dabar įžūliai į mus spokso dabartinis mūsų stabas J.Gruodis. Jau ko ko bet šitos asmenybės veido bet kokiu jo gyvenimo laikotarpiu nesumaišyčiau, nes jis per tą trumpą pusmetį taip stipriai įsiėdė į smegenis, jog tikrai nebesugebėčiau pamiršti šio vaizdo. Na, jei tokiu būdu yra gerbiamas šitas žmogus taip, tada gal ir sutinku, bet vis vien mano nuomone tia tikrai bent jau truputį perdėta.. :)

savanoriavimas

Štai šiandien jau antrą kartą kaip mudvi su kobra, su noru ėjom savanoriauti. Šiandien gaudėm geros širdies žmonės ir prašydami paramos dalinom carito žvakeles. Ir ką labiausiai pastebėjom, daugiausiai aukoja tie kurie neatrodo labai turtingi, o prabangesnės išvaizdos žmonės net nesugeba mandagiai atsisakyti, o tiesiog ignuoruoja arba grubiai ką nors atkerta. O kas keisčiausia aš visai buvau pamiršus apie kalėdas, ir tik dabar susivokiau, kad jau už savaitės.... atrodytų, kad tai geras darbas prieš kalėdas, bet deja gavos tiesiog taip todėl, kad kuo toliau tuo labiau aš imu suvokti, kaip vis dėlto aš nekenčiu savo gyvenimo.Dabar tikrai nuoširdžiai galiu pasakyti, jog nejaučiu gyvenimo džiaugsmo, na bent jau šiuo metu. Viskas vyksta netaip kaip turėtų vykti-netaip kaip aš norėčiau, kad vyktų... Gal jau laikas nustot būti savanaude ir daryt bent jau bandyt daryt ką nors gero ne tik dėl savęs... Tuo lab kai pasitaikė tokia proga..Vistiek paskutinės dienos tokios pesimistiškai ir depresūchiškai nuteikiančios, net apsimestinai džiaugtis ir kvailiot sunku. Tiesiog, man taipo ant visko NEpochui....negaliu į visą tai nekreipt dėmėsio, nusispjaut ir malti šūda. Ieškau prasmės net apsurdiškiausiuose dalykuose, paaiškinimo į elementarius klausimus... Nors šiaip jaučiu, kad labai trūksta bendravimo, ne to tokio, kasdieninio tiesiog ryšio su visuomene, o atviro, ilgo ir gerai su malonumu išklausyto ir gautu patarimo...nes jau va kaip visad prisikaupė man visko, tai reiktų kur išsiliet..bet suprantu, kad nėr su kuo taip...net apsižliumbus paskambinus ROCKUI nesugėbėjau nieko pasakyti...nū nieko praeis ir šitai kaip ir visą kitą visada praeina.