
Nebejaučiu dienų...Tiesiog lėtai jas leidžiu prei kompiuterio, užsidarius savo kambaryje, karts nuo karto paimdama į rankas gitarą ir prisimindama tai ką bandžiau mokintis....
Kažkurią dieną iš tų kurių nebepamenu pradėjo lyti, lijo naktį, buvo baisu..Nežinau kas atsitiko bet visą laik mano taip mėgtas lietus, žaibas, griaustinis ir kitoki audros reiškiniai man patikdavo , kėlė šiokį tokį siaubą, bet buvo malonu tai stebėti, o dabar tiesiog pradėjau jausti baimę, neaiškią ir nemalonią baimę, nesuprantamai pasireiškiančią, nes nors aš ir bijau tokios nakties audros, tačiau jokiais būdais nenoriu kad ji baigtųsi, man ta baimė nepatinka, bet aš vis vien ją noriu jausti.. Paskutiniu metu pasijutau itin sick, pradėjau jausti malonumą savęs kankinimui, kai man skauda kai aš jaučiu šaltį, alkį ar dar kokį neigiamą jausmą jaučiu malonumą...O gal tikrai reiktų kur nors pasigydyt.... Na va ir vėl atplaukė tas blogas etapas kaip man dažnokai būna, kai viskas taip tamsu negražu ir liūdna.. Na bet nieko tokio aš žinau tai praeis, pasikartosiu kaip jau nepirmą kart, viskas visada ankščiau ar vėliau praeina..reikia tik palaukti....kažko...to, kad praeitų..net nežinau kas...