BEPROTIŠKAI FANTASTIŠKAS MUZIKOS FESTIVALIS- „DIEVAS YRA MEILĖ“
Pirmiausiai buvo neaiškus tarimasis kur ir kaip ir kada su kuo susitikt ir kur eiti, su kažkokiu neaiškiu vadovu. Ir taip iki paskutinio vakaro, jau net 22valandos nežinojau nieko tiksliai ir aiškiai. Taigi penktadienio rytą, buvo sunkus pakavimosi procesas, bet su mamos pagalba ir išmonę labai puikiai viskas sutilpo, tik blogai tas, kad labai neapgalotai prisidėjau maikučių, bridžiukus ir išsiėmiau paskutinę akimirką prieš išeidama šiltą megztinį. Labai džiaugiuos, kad vis dėlto paklausiau mamos ir užsidėjau striukę, ji vienintelė mane visą laiką gelbėjo. Po to labai šauniai įmontavau savo šauniąją dormeo pagalvę į miegmaišio maišą ir dar šauniau primontavau miegojimo kilimėlį prie palapinės. Na, o jau tada visa apsipundavus, su šliosu dešros ir kepalu duonos pirmai vakarieniai, patraukiau stotelės link. Po atvažiavimo į stotį buvo Jindrės laukimas, tada buvo truputis Jindrės panikos, kad mes nelabai žinom kaip nuvykti į tą petrašiūnų bažnyčią, tiksliau, kad Jindrė net neįsivaizduoja kaip ir kur ir kada ir per ką kas ten vyks. Na bet viskas gerai, Greta laiko padėtį J. Paskui dar šiek tiek dasipirkom atsargų maxėj ir kėlėmės kiton gatvės pusėn laukti 5 šleikos J.Pradėjąs lašnoti lietus žadėjo šlapią savaitgalį, bet aš vis nepasidaviau tokiom mintim, nes juk mano drabužių atsargos buvo įpatingai vasariškos J Na, ką žinojau tik tiek apie tą bažnyčią kaip ji daug maž atrodo nes kažkada, kažkokiomis aplinkybėmis buvau ją mačius. Dar buvau paklausus mamos kurioj maždaug stotelėj išlipt tai taip ir pasakė MAŽDAUG J Bet mano laimėj aš kažkaip gerai nujaučiau ar gerai susiorentavau ir išlipom būtent mums reikiamoj stotelėje
Iškart jau prie petrašiūnų bažnyčios vartų mus pasitiko įpatingai gerai nusiteikusi savanorė su salotinės spalvos liemene ir nurodė kur mums toliau pėdint. Tada gavom tokias korteles ant kurių reikėjo užsirašyti vardą ir iš kur tu, taip pat ant tų kortelių buvo parašyti numeriukai, kuriose vėliau grupėse būsim, ir dar tose kortelėse tiksliau beveik kaip knygutėse buvo ir visa programa ir daug kitos informacijos. Tada pradėjom savo mantą pakuoti į šiūkšlių maišus, ir netyčiom sutikom Jindrės pažįstamų, su kuries užmezgėm pokalbį, tada dar buvo daug laiko kol prasidės mūsų žygis tad aš prisidėjau prie žaidusiųjų lėkšte. Na o jau 16val prasidėjo daiktų krovimas į mašinas kurios turėjo nuvešti į vietą mūsų mantas ir kelionė pėstute į pažaisly. Tada kelią užtvėrė žaliukai ir nešini dydžiūle vėliava mes šturmavom visą kelią ir linksmai kas mokėjo žodžius giedodami patraukėm link pažaislio. Kai pasiekėm kauno marias pasiskirstėm į kelias grupeles šiek tiek pasikalbėjom apsipažinom, pasisakėm kas iš kur ir toliau ėjom į pažasily. Tada ten išklausėm įvadinę dalį ir ėjom statytis palapinių ir ruoštis suneštinei vakarieniai. Neužilgo atvažiavo ir mūsų mistiškasis vadovas- Simas, su savo keliais choristais, tai pora merginu ir vienu berniuku. Mes su jais susipažinom ir gan neblogai susidraugavom. Kai jau visi buvo daug maž pavalgę ir apsipažinę, ėjom klausyti vienuolių kalbų ir dalyvauti prasidėjusiuose šokiuose ir žaidimuose. Po to persikėlėm į kitą kiemą kur prasidėjo krikščioniško roko ir kunigų atliekamas koncertas, su dviem nerealiais vedėjais priešakį- Mantvydu ir Emiliu. Dar buvo atvykus kažkokia viduramžiškų šokių grupė ir mokino mus visus šokti kartu, tada mes visi apkabinom savo gausa visą pažaisly ir ratu susikabinę šokom iki nugriuvimo. Po visų šokių ir koncertų vyko mišios, o po mišių naktinė adoraciją iki 7val. ryto ,bet aš joje nedalyvavau, o nuėjau miegoti ir naktį taip nenormaliai šalta ir net su striuke miegant naktį nejaučiau kad miegu o jaučiau tik ŽIAURŲ šaltį. Ryte žadinimas irgi buvo pakankamai įspūdingas. Su bugnais ir tuo tokiu kaip policininkai turi mikrafonus tokius kaip ir didelius, buvo švelniai tariant žiauru, kai miego kokybė buvo neišpasakyta, o ir nuo trijų iki nepilnai aštuonių.... Kas buvo keisčiausia, kad pabudus ryte atsisuku į Jindre, žiū jos nėr¡ Nesuprantu galvoju kas vyksta, galvoju kur ji dingo, dar taip pažiūrėjau , tik pačiupinėju miegmaišį ir jaučiu, kad kažkas ten yra, ji buvo antiek susisukus, sulindus į miegmaišį, kad nė plaukėlio jos nesimatė . Aš net išsigandau kad ji bus jau turbūt uždusus, bet kur tau, ne, matai jai pavyko kažkiektais užmigt normaliai J. Bet jau kai jinai išlindo iš to savo kokono buvo kraupekiškas vaizdelis J O mes gi jokio veidrodėlio nei viena neturėjom, tai ką naudodamosios Jindrės telefonu šiaip ne taip bandėm atitaisyt vaizdą kuris mus taip gasdino, aš tai dar netgi sugebėjau persidažyt akis, bet deja tai nėkiek nepagerino padėties. Tada buvo dar baisiau, kai pamačiau eilę prie prausimosi šlangos, vanduo tai buvo neapsakomai ledinis, ir kai nusivalinėjau rankas rankšluoščiu atrodė kad net šiluma užtvindo visus delnus po tokio žiauraus šalčio. Ir dar be fazių nusliūnkinom į eilę prie maisto. Kai pagaliau rankose pajutau per plasmasinį indelį besiskverbiančią šilumą ir šiltai nuslenkančią arbatą buvo kažkas neapsakomai gero... J Tada Jindrė neapsikentus išvarė namo, pėstute iš pažaislio į girionis, protingas vaikas, taip labai J O aš pasileidau į trasą ieškot kompanijos. Žinoma kaip visada vyko konferencija, tada dalinimasis į grupeles ir ėjimas vykdyti misijų. Aš buvau 5 grupelėje su dviem vienuolėmis- Simona ir Donata. Labai malonios merginos J Grupelėse mes visi pirmiausiai susipažinom ir apsitarėm kokią užduotį turėsim daryti. Mes turėjom eiti į petrašiūnų slaugos namus. Beeidami miškeliu prisiskynėm kažkokių geltonų gėlyčių, o ten nuėją bendravom ir meldėmės už tuos ligonius, dovanojom mūsų priskintas gėlytes ir atsineštus ražančius bei kryželius, bet tie daikčiukai buvo nekažkokie bobučių prie bažnyčių sėdinčių pirkti, o iš Amerikos kažkokios senolės atsiųsti ir iš gražių žaismingų karoliūkščių suverti, ir tokie mieli ir keliantys nuotaiką J Visi ligonys labai džiaugėsi mūsų apsilankymu, kad galėjo šiek tiek pasiskųst, išsipasakot savo nuoskaudas ir kad galėjo pasijusti kažkam reikalingi ir kad kažkas ėjo pas juos su noru su nusiteikimu kad jiems būtų geriau J Grįžę iš misijų laukėm vakarienės o po vakarienės vėl vyko nerealus koncertas. Koncertavo Mantvydas su savo vaikų grupe iš jūrų skautų, p oto dar su kita savo grupe „Aukštyn bures“, dar buvo kažkoks jo draugas Benas su savo grupe „Quest Rising“ ir jo grupės gitaristas ant savo elektrinės gitaros turėjo ne šešias stygas, o septynias, o žinot kodėl? Todėl, kad šeši negražus skaičius. Pasitasę pagal krikščionišką metalą ir roką, truputį gavom krikščioniško repo. Po tokio vežančio koncertuko, vyko šventintos druskos ir žvakių dalinimas tiems kurie ėjo „Šviesos kelią“ o kiti ėjo žiūrėti filmo į Pacų koplyčią. Filmas vadinosi „kartą“(once) aišku, neapsėjom ir be šiokių tokių nesklandumų, o smagiausia buvo kai atėjo viena savanorė ir pareiškė, jog mes negalėsim miegoti toj koplyčioj ir po filmo teks šutint į šlapias ir šaltas palapines, bet tik prasidėjus filmui įvyko masinis lūžimas visi alei vienas net ir buvusieji su mumis savanorei nulūžo, na o ką Greta, kad niekam netrukdytų ir niekas jai netrukdytų nuo kėdės miego pozocijos persikėlė po suolais ir kėdėm kur pagaliau gavo truputėliuką miego kokybės J Tada jau 9 netgi valandą ryto vėl vyko žaidimas pabudome ir kelkimės, nuo pat sekmadienio ryto iki kol grįžau namo pastoviai viską merkė lietus , kai valgėm lijo, kai buvom konferencijoj kurios valandą aš pramiegojau lijo, kai bendravom su baikeriais ir klausėm jų atsivertimo į Dievą istorijų lijo, kai susidėjinėjom palapines lijo, kai buvom mišiose lijo, ir net kai atsisveikinėjom lijo, lijo ir tada kai ėjau į trūliką, lijo net tada kai sėdau į autobusą namo, bet visą tą laiką kai aš ir visi mano daiktai neturėjo nė trupinėlio sauso lopinėlio, buvau išsišiepus iki ausų ir begalo laiminga, kad turėjau progą per tas kelias dienas pamatyt kaip gali būt smagu su tokiais tikinčiais žmonėmis, pamatyt kokie jie visi teigiami ir draugiški, per tas dienas neišgirdau nei vieno iš aplinkui keiksmažodžio apart to kad jindrė pastoviai viską keikė, nepamačiau nieko kas man būtų nemalonu akiai ir nepatekau į jokią keblią situaciją. Ten jaučiaus labai gerai, su visais traukiau lietuviškas ir lenkiškas giesmes, su visais kračiau galvą pagal krikščionišką metalo muziką ir su visasi šypsojaus, nes Dievas yra Meilė J
